Nors nemažai žmonių be fejerverkų neįsivaizduoja Naujųjų metų sutiktuvių, tačiau vis dažniau pasigirsta raginimų per šventes atsisakyti pirotechnikos priemonių naudojimo tiek dėl tvarumo, tiek dėl saugumo bei kitų priežasčių. D. Pavalkio nuotr.
„Didžiausios metų šventės dažnai sutinkamos fejerverkais, netgi truputį rungtyniaujant, kurio ryškesnis, griausmingesnis, aukščiau pakyla. Pažiūrėti gal ir gražu, bet jų poveikis tiek žmonėms, tiek aplinkai visiškai kitoks“, – Aplinkos apsaugos departamento pranešime žiniasklaidai cituojamas Alytaus valdybos viršininkas Česlovas Meržvinskas.
Aplinkosaugininkai siūlo atsisakyti fejerverkų dėl šių priežasčių:
• Sproginėjantys fejerverkai žmones, gyvūnus ir paukščius gali ne tik išgąsdinti, bet ir apkurtinti, sužeisti.
• Kad fejerverkai būtų spalvingi, juose gausiai naudojamos šviesą dažančios medžiagos. Geltonai dažo natrio, žaliai – bario, raudonai – ličio ir stroncio, oranžiniai – kalcio, violetine – kalio, žalsvai melsva – vario, mėlynai ar žydrai – cezio junginiai. Maišant įvairias druskas, išgaunami norimi liepsnų atspalviai.
• Degimą palaiko polivinilchloridas. Degdamas jis virsta vandenilio chloridu, pasižyminčiu aštriu kvapu.
• Fejerverkams gaminti naudojami ir kiti chloro organiniai junginiai. Be to, pigesniuose fejerverkuose dažnai naudojami sieros junginiai.
„Visi turbūt prisimenate tvermės dėsnį – niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Fejerverkui sudegus, visos medžiagos įvairiausiais junginiais, ir toksiškais, pasklinda ore, vėliau nusėda ant žemės. Įkvėpdami dūmų, įkvepiame ir žalingų junginių“, – primena Č. Meržvinskas.
Pranešime spaudai pažymima ir tai, kad didžiuosiuose miestuose esančios oro kokybės stebėjimo stotelės Naujųjų metų naktį registruoja ryškų oro užterštumo kietosiomis dalelėmis ir sieros dioksidu šuolį. Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, užterštumo padidėjimas dažniausia trunka neilgai, bet kartais, kai oras ramus, teršalai neišsisklaido ir keletą valandų, didžiausią neigiamą poveikį darydami vaikams, nėščiosioms, senyviems ar kvėpavimo takų negalavimų turintiems žmonėms.
Be oro taršos, atkreipia dėmesį Č. Meržvinskas, atsisakyti fejerverkų aplinkosaugininkai siūlo ir dėl to, kad po švenčių ant žemės lieka kalnai petardų ir fejerverkų tūtelių, kartoninių ar kitų medžiagų kamštelių. Pasitaiko ir nesprogusių pirotechnikos priemonių, keliančių rimtą grėsmę tolimesniam perdirbimui. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad neperkant fejerverkų būtų sutaupoma pinigų, kuriuos galima panaudoti kitiems tikslams.
„Draugo“ inf.
Eduardas iš Griškabūdžio:
