Praėjusiame rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo koreguojama UAB „Šakių šilumos tinklai“ kaina, įplieskusi kur kas platesnes diskusijas apie nuostolingą įmonės veiklą. Eilinį kartą dialogas tarp įmonės vadovo Mariaus Matelio ir tarybos narių mezgėsi sunkiai. Tačiau klausimų, kaip ir susirūpinimo, dėl to nemažėja – kaipgi įmonei teks gyventi toliau?
Komitetų posėdžiuose įmonės direktorius pristatė santrauką dėl koreguojamos kainos, nustatytos vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) metodika, ir pažymėjo, kad ji mažėja, tačiau tai laikina. Būtent į tai ragino dėmesį atkreipti tarybos narys Ričardas Lekavičius, sprendimą įvardijęs kaip cinišką, nes šią akimirką jis atrodo geras, bet galimai net ateinantį mėnesį jau gali reikėti kito, kuriuo, neabejojama, kaina bus gerokai didesnė, nes kuro kainos išaugusios dvigubai. Su tuo sutiko ir įmonės vadovas. Finansų ir rajono plėtros komitete diskutuojant apie įmonės veiklą jis sulaukė klausimų, ar vasarą nebūtų galima visam ar bent pusei sezono užsipirkti daugiau kuro. Tačiau įmonė tam neturi lėšų.
„O kaip tai paveiks įmonę?“ – kalbėdama apie kylančias kuro kainas teiravosi tarybos narė Rasita Grincevičienė ir sulaukė M. Matelio atsakymo, kad, žinoma, įmonei tai turės neigiamą įtaką.
Tad natūraliai kilo klausimas, kokį gi planą dėl to turi ir ar apskritai turi įmonė.
Iš pradžių komiteto posėdžio metu M. Matelis ragino dėmesį atkreipti į tai, kad kalbant apie „Šakių šilumos tinklus“ reikėtų kalbėti ne apie vieną, o realiai apie dvi įmones, nes prieš šešerius metus buvo prijungtas, jo žodžiais, merdėjantis „Šakių komunalinis ūkis“, ir esą per dvejus metus jis įmonės nepakelsiąs. Direktoriaus atsakymai buvo labiau aptakūs, minėjo, jog nuolat analizuojama situacija, bandoma optimizuoti veiklas, tik konkrečiai to nedetalizavo.
Opozicijos lyderis Edgaras Pilypaitis teiravosi, kada su dėliojamu planu būtų galima susipažinti, bet sulaukė atsakymo, kad „tada, kai bus sudėliota“, ir klausimuose įmonės vadovas įžvelgė kabinėjimąsi, tad ta pati retorika ir tie patys klausimai persikėlė į tarybos posėdį.
Čia M. Matelis iškart uždavė nekokį toną ir pradėjo nuo kaltinimų buvusiai valdžiai – ką gi jie padarė ir koks įmonės gelbėjimo planas buvo tada? Įsiterpęs meras Raimondas Januševičius ragino nesigręžioti atgal, o praeitį palikti praeičiai ir sutiko, kad didėjanti kuro kaina pagilins ir taip sudėtingą įmonės situaciją.
„Mes tvirtinam VERT patvirtintus mūsų skaičiavimus ir VERT nustatytas kainas, kurias matome dokumentuose. Yra reguliuojama veikla pagal formules, pagal metodiką, kur mes nieko pakeisti negalime, o jūs manęs klausiate, koks mano verslo planas šitai bazinei kainai?“ – iš tribūnos kalbėjo „Šakių šilumos tinklai“ direktorius ir pridūrė, kad ketina peržiūrėti daugiabučių administravimo ir techninės priežiūros tarifus, bazinės kainos perskaičiavimą, vėl kartojo apie etatų optimizavimą, net svarstymus ieškoti verslo sričių, analizuoti rinką, kokių veiklų reikia.
Tačiau tokie pasisakymai užkliuvo R. Lekavičiui, siūliusiam direktoriui kalbėti ir pristatyti jau aiškias idėjas, nes dabar teigė girdintis tik tuščius pasisakymus, o tai neatrodo rimtai.
E. Pilypatis teigė klausimus ne iš piršto laužiantis, tad citavo prierašą iš dokumentų sistemos, kur įrašyta administracijos pastaba, kad „UAB „Šakių šilumos tinklai“ pirmo ketvirčio rodiklius pateikė 2026 m. rugsėjo 15 d., antro ketvirčio nepateikė.“
„Tai mano klausimas, ar čia apskaita tokia sudėtinga, kad jūs pirmo ketvirčio duomenis susiskaičiavote ir steigėjui pateikėte tiktai trečiam ketvirčiui įsibėgėjus“, – teiravosi jis, tačiau konkretesnis atsakymas taip ir nenuskambėjo.
Nebuvo iš direktoriaus atsakymo ir dėl vadinamo gyvatuko mokesčio, kurį kėlė Rasita ir Dainius Grincevičiai.
„Šį klausimą keliu nuo gyventojų. Ar galite paaiškinti, kas vyksta su gyvatuko kaina, nes, atrodo, sąskaitos skiriasi ne du kartus, o tris ar keturis, o kai žmogus kreipiasi paaiškinimo, sąskaitos perskaičiuojamos ir sumažėja“, – dėstė R. Grincevičienė, kurią papildydamas D. Grincevičius detalizavo, „kad žiemą tas pats butas mokėjo 12,55, o rugpjūtį – 2,90 euro“.
„Tai kur čia klaidos?“ – teiravosi tarybos narys.
M. Matelis bandė aiškinti, kad tai seni klausimai. Bet turbūt nelabai, jei keliami klausimai ir dėl rugpjūčio sąskaitų. Priminsime, kad jau gegužę kilo nesusipratimų, kai sąskaitos buvo tikslintos, suformuotos naujai ir sumažėjo, o įvardyta, kad įvyko „techninė klaida“. Tad neaišku, ar ir dabar kartojasi „techninės klaidos“. Direktorius žadėjo išsiaiškinti.
Beje, dar komiteto posėdyje tarybos narė Raminta Jakelaitienė teiravosi vadovo, kaip yra su darbuotojais, ar nejaučiama trūkumo, bet direktorius tvirtino, kad visi etatai, kurie yra, užimti, įmonėje, jo žodžiais, dirba 38 darbuotojai. Tiesa, sutiko, kad pritraukti ir išlaikyti žmones sunku.
Tarp tarybos narių buvo ir kitokių nuomonių. Štai Valdas Stankūnas apskritai nesuprato, kam tiek reikia laužyti ietis, kai šios kainos aktualios itin mažai daliai gyventojų.
„O kas sprendžia kitų gyventojų, kurie patys šildosi malkomis, anglimis, dujomis ar elektra, problemas?“ – teiravosi jis.
E. Pilypaitis svarstė, kodėl bandoma sumenkinti problemą, nors įmonė ir aptarnauja nedidelę dalį gyventojų – apie 7 proc., tačiau esmė – įmonės minusas dengiamas kitų gyventojų sumokėtų mokesčių sąskaita.
Žodžio jau po balsavimo pasiprašęs tarybos narys Giedrius Pulokas replikavo, kad „savivaldybė šią įmonę gelbėjo ir, matyt, toliau teks gelbėti, nes kainos reguliuojamos iš išorės. Čia visada taip buvo, nieko naujo. Svarbiausia – užtikrinti kokybišką paslaugą be klaidų.“
Eduardas iš Griškabūdžio:
