Penktadienį daugelyje šalies miestų buvo minimos invazijos į Ukrainą metinės. Būtent tądien vyko ir „Radarom“ akcijos, kurioje lietuvaičiai pademonstravo išskirtinį dosnumą, finalinis renginys. Nors Šakiuose penktadienio pavakarę buvo apniukęs dangus, galiausiai prapliupęs lietumi, visgi dangus virš į palaikymo akciją besirenkančių galvų – taikus. Ir tai didžiausia vertybė.

Likus keletui minučių iki 16 val., prie savivaldybės administracijos pastato ėmė rinktis tiek šakiečiai, tiek ukrainiečiai. Daugelio rankose Lietuvos bei Ukrainos šalių vėliavos, o ant grindinio vietoje nenustygstantis berniukas į susirinkusiųjų šūkį „Slava Ukraini“ vis ryžtingai atkartoja „Heroyam slava“. Jis vienas iš daugelio ukrainiečių, besiglaudžiančių mūsų šalyje. Paskutiniais duomenimis, mūsų šalyje yra apie 74 tūkst. ukrainiečių, rajone šiuo metu yra 147 nuo karo pasitraukę Ukrainos žmonės. Ir jie saugūs, po taikiu dangumi su viltimi, kad karas greičiau baigsis ir jų tėvynėje įsivyraus taika. Kasdien daugybė žmonių Ukrainoje miršta, yra nužudomi ar išniekinami, tačiau jei prieš metus prasidėjęs karas pasėjo nežinią ir baimę, tai dabar vis labiau įsivyrauja tikėjimas, kad Ukraina nugalės.

„Visi puikiai žinome, kad karas Ukrainoje prasidėjo dar 2014 m., tačiau prieš metus prasidėjusi plataus masto karinė kampanija bei invazija į Ukrainos teritoriją buvo įvykis, kuris šiandien prilyginamas Antrojo pasaulinio karo mastams. Tai kova ir agresija ne tik prieš ukrainiečių tautą, bet ir prieš visą demokratinę Europos valstybių šeimą ir pasaulio, grįsto taisyklėmis, tvarką“, – į susirinkusius kreipėsi rajono meras Edgaras Pilypaitis, pažymėjęs ir tai, kad karo dalyviai esame ir mes – pirmiausiai padėdami pabėgėliams rasti saugų prieglobstį, siųsdami humanitarinę paramą, palaikydami iniciatyvines organizacijas renkant pinigus reikalingiausiems dalykams, ginklams.

Giedamas Lietuvos himnas, linkint, kad saulė tamsumas prašalintų, o vėliau, skambant Ukrainos himno įrašui, negali nepastebėti ir dažnos ukrainietės moters veidu riedančių ašarų...

Už palaikymą mūsų šaliai dėkoja ir ukrainiečių atstovas, fronte kariavęs Igoris, patikinęs, kad Ukrainai išties svarbu žinoti, kad ji ne viena. O ji tikrai ne viena. Karas Ukrainoje suvienijo Europą. Štai vien mūsų šalies piliečiai akcijos „Radarom“ metu radarams surinko 14 mln. eurų ir tai bene didžiausia paramos akcija mūsų šalies istorijoje.  

„Mūsų mažos tautos pasiryžimas gali būti užkrečiantis pavyzdys ne tik visai Europai, bet ir visam pasauliui. Ukrainai tai labai svarbu“, – skatindamas nepavargti ir aukoti sako E. Pilypaitis bei perduoda ir Slobožansko gyvenvietės tarybos pirmininko Ivano Kaminskio padėkos žodžius Šakių žmonėms, kurie palaiko tiek Slobožansko savivaldybę, tiek visus Ukrainos žmones.

Šakių viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė pasidžiaugia ir bibliotekos inicijuotos akcijos „Sušildyk Ukrainos kojas“, sulaukusios išties didelio atgarsio, rezultatais. Pirmosios akcijos metu buvo surinkta 1 tūkst. 220 porų kojinių, antrosios akcijos metu, kuri simboliškai baigėsi karo metinių dieną, biblioteka turėjo apie 650 kojinių porų. Tačiau biblioteka sustoti neketina, panašią akciją ketina rengti ir kolegos Goldape (Lenkija).

„Sako, gal nereikia, pavasaris, bet šilta mūsų namuose, tačiau rūsiuose, apkasuose šilumos tikrai trūksta. Yra moteris, kurios 94-erių metų mama numezgė apie 40 porų kojinių. Iš Skuodo rajono gavome daugiau nei 50... Sušildykime dar daugiau Ukrainos kojų, sušildykime ir jų širdis“, – kvietė K. Lebedžinskienė.

Į minėjimo dalyvius kreipėsi ir vicemeras Darius Jakavičius, prisiminęs, kad prieš metus daugelį, sužinojus, ką padarė kaimynas iš blogio imperijos, ištiko šokas. Prieš 33-ejus metus Lietuva, kalbėjo vicemeras, pasirinko laisvės kelią, po metų griuvo blogio imperija, paskui pasekė ir Ukraina.

„Ukrainoje užaugo laisvę mylinčių žmonių karta, kuri nusprendė neklūpėti ir nebevergauti priešui iš Rytų, bet stojo ginti savo tėvynės“, – sakė D. Jakavičius ir samprotavo, kad geriau mirti stovint, nei gyventi klūpant. Būtent toks ir yra ukrainiečių pasiryžimas.

Anot D. Jakavičiaus, pergalė pasiekta, tik gaila, kad dar negalime pasakyti, kada galėsime susirinkti švęsti taip, kaip žmonės rinkosi džiaugtis miestų aikštėse, kai baigėsi Antrasis pasaulinis karas.  

Nuo pernai pavasario Žvirgždaičiuose karo pabėgėlius priglaudžianti seniūnė Giedrė Snudaitienė pasidžiaugė, kad  galime padėti tiek čia, pas mus, tiek Ukrainoje esantiems.

„Ačiū mums visiems“, – nedaugžodžiauja seniūnė.

Iš dangaus prapliupus lietui E. Pilypaitis palinki, kad jis simboliškai nuneštų pelenus ir dūmų kvapą nuo Ukrainos, išdaigintų laisvės daigą, kuris stiebtųsi į giedrą ir saulėtą dangų, o tame danguje lai sklęstų tik paukštis...

Tiesa, karo metinės prisimintos ir penktadienį ryte vykusio savivaldybės tarybos posėdžio metu, žuvusieji pagerbti tylos minute. Posėdžio pabaigoje tarybos narys Tomas Skaizgirys kėlė klausimus, ar primiršome, ar pripratome, ar pradėjome jaustis saugiau ir turime daugiau informacijos, kaip reikėtų elgtis iškilus pavojui. Jis sakė, kad nei priedangos jam labai suprantamos, nei žino, kaip reikėtų elgtis.

„Tiek tada nežinojom, nežinočiau ir dabar. Niekas nesuorganizavo nei seminaro ar kokių mokymų. Informacijos trūksta“, – kalbėjo T. Skaizgirys, raginęs įsivertinti situaciją ir ieškoti sprendimo būdų.

Meras priminė, kad visa išsami informacija, kaip elgtis įvairių pavojų atveju, yra skelbiama Lietuvos pasirengimo ekstremaliosios situacijoms interneto svetainėje lt72.lt

Penktadienį palaikymą Ukrainai pareiškė ir Šakių „Žiburio“ gimnazijos moksleiviai.

„Esame girdėję posakį, kad geri laikai gimdo silpnus žmones, silpni žmonės kuria blogus laikus, blogi laikai gimdo stiprius žmones. Mes, kaip visuomenė, stipriai pasikeitėme per tuos metus. Subrendome. Tik pamatę, kas yra karas, pradėjome labiau vertinti taiką, laisvę ir tai, ką turime. <...> Turime palaikyti kovojančią Ukrainą. Ir nepavargti, nepradėti pykti, niurzgėti, nebūti lepūs egoistai“, – į susirinkusius gimnazijos bendruomenės narius kreipėsi pilietinio ugdymo mokytoja Žaneta Pratusevičienė, raginusi visiems sustoti širdies formoje ir rankose laikant Ukrainos šalies spalvų lapelius pasiųsti šaliai žinutę, kad mūsų širdys palaiko ir už mus kariaujančią šalį, su kuria būsime iki pergalės.