Antradienį į ataskaitinį susirinkimą pakvietė „Gelbėkit vaikus“ Šakių padalinys bei veiklą čia vykdantis Šakių vaikų dienos centras, dirbantis su vaikais, dėl vaikų ir jų šeimų.

„Gelbėkit vaikus“ Šakių padalinio pirmininkė Jūratė Arštikaitienė pripažino, kad pernai didžiausias darbas buvo padėti ukrainiečiams vaikams, kartais net į šalį nustumiant savus, tačiau svarbiausia, sako ji, kad pas mus nėra karo. O padėti, skatinti teigiamus pokyčius vaikų gyvenime yra viena pagrindinių pasaulinės organizacijos, kurios dalimi yra ir Šakiai, misijų. Žinoma, sutinka J. Arštikaitienė, vienas lauke ne karys, tačiau būtent ji yra ta ašis, apie kurią ir sukasi organizacijos veikla. Netgi čia besidarbuojanti karo pradžioje į Šakius atvykusi ukrainietė Aliona prasitaria pradžioje net nesupratusi, kad organizacija turi kažkokį kitą pavadinimą, nes maniusi, kad Jūratė išvertus iš lietuvių kalbos ir reiškia pagalbą. Šiuo metu Aliona apsistojusi Kaune, bet keliskart per savaitę atvyksta į darbą Šakiuose ir stebėtinai gerai mintis dėsto lietuviškai, dėkoja už pagalbą Ukrainai, jos vaikams ir apskritai Lietuvai už poziciją bei stiprybę karo kontekste. Nors dabar dienos centrą lanko tik dvi ukrainietės mergaitės, bet pradžioje darbo su ukrainiečių vaikais buvo išties daug, pagalbos ir paramos reikėjo čia ir dabar, tad Aliona džiaugiasi, kad nė karto nebuvo laukiama ar delsiama, o iškart imama ir daroma, ji išgyvena ir dėl į tėvynę grįžusių tautiečių. Tačiau ukrainiečiams vaikams buvo labai svarbu, kad čia, svetimame krašte, jie turi savo šalies žmogų, kalbantį jų gimtąja kalba.

„Labai svarbu, kad nereikėjo pagalbos laukti“, – sako ukrainietė, kuriai Lietuva tapo antraisiais namais ir būtent čia ji mato savo ateitį.

Anot J. Arštikaitienės, už pagalbą buvo atsakingos trys pagrindinės organizacijos: „Maisto bankas“, „Caritas“ ir „Gelbėkit vaikus“, kurios puikiai žinomos šalyje, gerai viena kitą žino ir rajone, tad reikėjo tik bendrauti ir bendradarbiauti. Tiesa, baiminamasi ir dar vienos karo pabėgėlių bangos, bet galbūt, svarsto padalinio vadovė, jos nebus, o jeigu ir būtų, įgyta patirtis tikrai pasitarnautų.

Padalinio vadovė nemažai kalbėjo ir apskritai apie organizacijos „Gelbėkit vaikus“ veiklą šalies mastu, akcentavo, kad prioritetas yra suteikti pagalbą laiku tiek vaikui, tiek šeimai.

Tačiau darbas organizacijoje verda ir kitomis kryptimis, neseniai įgyvendinta ir pozityvios tėvystės programa, rajone paruoštos keturios specialistės. Be vaikų dienos centro ne viena šeima jau sunkiai įsivaizduoja savo kasdienybę.

„Jeigu stengiamės, kad vaikai oriai gyventų, tai negaliu pasakyti, kad darbuotojai gauna orų atlyginimą“, – pripažįsta J. Arštikaitienė ir pasakoja, kad būta svarstymų galbūt nedirbti penktadieniais ar trumpinti laiką, bet tikrai yra vaikų, kuriems ši paslauga būtina...

Šiuo metu vaikų dienos centrą lanko 30 vaikų, kurie čia ne tik gauna užimtumą, jų maitinimu rūpinasi „Namai visiems“, kuriems irgi, kalbėjo J. Arštikaitienė, neišeina sumokėti už paslaugą tiek, kiek reikėtų ir kiek tai būtų oru. Tad daugelyje situacijų yra neįkainojama „Gelbėkit vaikus“ parama, dažnai vienokios ar kitokios paramos ieškoma ir vietoje. Štai neseniai sulaukta skambučio su pasiūlymu tiesiog pagelbėti ir dėl to vienos šeimos Slavikuose vaikai jau miega naujose lovose, kita šeima pasikeitė langus. J. Arštikaitienė beveik neabejoja, kad pagalbos reikės ir dar vienos patalpos remontui, nes nors entuziastingai nusiteikusios darbuotojos manė susitvarkysiančios pačios, bet po nuplėštais senais tapetais ištrupėjęs tinkas ir atsivėrę plyšiai visgi leido suprasti, kad tai jau ne jų jėgoms ir pajėgumams.

Žinoma, ypač džiugina pernai sutvarkytas kabinetas, kuriame ir vyksta didelė dalis veiklų, tačiau čia irgi gelbėjo tiek pavieniai geradariai, tiek ūkininkai ar „Gelbėkit vaikus“ organizacija.

Apie pačią vaikų dienos centro veiklą, užimtumą, savanorių pritraukimo svarbą kalbėjo centro darbuotoja Skaistė Bakienė, pripažinusi, kad J. Arštikaitienės įdirbis labai svarbus.

Organizacijos veikla pasidžiaugė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone patarėja Indrė Jurjonienė.

„Gera, kad rūpinatės ne tik mūsų šalies vaikų gerove. Žinau, kad kaskart pravėrusi duris čia jausiu šilumą, draugystę“, – sakė patarėja.

Prie sveikinimų prisijungė ir socialinio darbo organizatorės Rita Dumbliauskė ir Kristina Baršauskienė, dėkojusios tiesiog už žmonišką pagalbą dirbant socialinį darbą, nes bet kada, ištikus krizinei situacijai, galima paskambinti, sulaukti gero žodžio ir patarimo.

Ko gero, ne be reikalo ir pati J. Arštikaitienė pripažino, kad sunku atskirti skirtingas, bet veiklomis glaudžiai persipynusias organizacijas, nes jos ne tik po vienu stogu, bet ir koordinuojamos tų pačių žmonių, tad koks skirtumas, ar tai vaikų dienos centro, ar „Gelbėkit vaikus“, ar Šeimos centro veiklos, kai jos daromos iš širdies ir siekio pagelbėti kitiems.

„Jei turit idėjų, ką dar padaryti dėl Šakių vaikų, tai siūlykit“, – prašė J. Arštikaitienė.