
Anot Šakių žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės operatoriaus Vidmanto Olensevičiaus, nors apie žaliųjų atliekų rūšiavimą yra girdėję dauguma gyventojų, tačiau ne visi žino, kaip tinkamai šias atliekas reikėtų rūšiuoti ir kur galima jas pristatyti, jeigu žaliųjų atliekų gyventojai nekompostuoja. D. Pavalkio nuotr.
Šiltėjant orams daugelis kimba į sodų genėjimo bei aplinkos tvarkymo darbus. Daugelis rajono gyventojų žino, kad žaliąsias atliekas galima pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, esančią Naikų kaime, Lukšių sen. (prie uždaryto Šakių r. sav. sąvartyno). Tačiau pirmą kartą čia važiuojantiems su sukrautomis šakomis, lapais, ypač vyresniems žmonėms, nesinaudojantiems navigacija, aikštelę rasti sunku, į ją nėra jokios nuorodos. Gyventojai taip pat priekaištavo dėl duobėto žvyrkelio.
Tad minėtas problemas pirmiausiai išsakome UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ (MAATC) vadovui Algirdui Bagušinskui, MAATC žinioje ir yra minėta aikštelė. Jau vėliau susiekus su A. Bagušinsku šis tvirtino, kad dėl nuorodų įrengimo kreipsis į Šakių rajono savivaldybės Eismo saugumo komisiją.
„Anksčiau bandėm dėti nuorodas į kitas atliekų tvarkymo aikšteles, bet kelininkai neleido. Todėl sureagavęs į šią išsakytą pastabą daviau komandą parengti raštą ir kreiptis į Šakių savivaldybę, į Eismo saugumo komisiją. Ateityje nuorodos turėtų atsirasti prie kelio Lukšiai–Kaunas ir prie Zyplių dvaro“, – tikino A. Bagušinskas pridurdamas, kad žvyrkelio greideriavimu visgi turėtų pasirūpinti seniūnija.

Šakių rajone dirba vienintelė žaliųjų atliekų surinkimo aikštelė, kurioje gyventojų surinktos žaliosios atliekos panaudojamos dirvą gerinančio komposto gamybai. D. Pavalkio nuotr.
Antradienį važiuojant į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę žvyrkelis buvo jau nugreideriuotas, o pasitikęs aikštelės operatorius Vidmantas Olensevičius mielai sutiko papasakoti, kaip tvarkomos žaliosios atliekos. Aikštelėje sukrauta didžiulė šių atliekų krūva. Anot V. Olensevičiaus, gyventojai labiau rūpinasi savo aplinka ir tai daro tvarkingiau – atveža labai daug surinktų lapų, nupjautų medžių ar krūmų šakų, daržovių bei gėlių atliekų. Jis priminė, kad iš gyventojų, daugiabučių ar sodininkų bendrijų tokios atliekos priimamos nemokamai. Įmonėms taikomas mokestis.
„Padaugėjo atvežamų tujų medžių, gal tapo nebemadingos. Kadaise sodino, dabar šie medžiai paseno ir gyventojai jas šalina, – pastebi aikštelės operatorius. – Vežti į aikštelę negalima tokių atliekų, kurių negalima paversti kompostu. Kai pradėjau prieš penkerius metus dirbti, tai žmonės atveždavo ir nuo kapinių puokščių kempines, jiems atrodė, kad tai žalioji atlieka. Todėl jau skambinantiems ir besiteiraujantiems gyventojams aiškinu, ką galima atvežti, o ko ne, kad žaliosios atliekos nebūtų užterštos.“
Pašnekovas pasakojo, kad gyventojai, rudenį nuėmę daržininkystės atliekas šiltnamiuose, jas ir atveža dažnai su plastiko virvelėmis.
„Atvažiavo vieną kartą gyventojas su didele priekaba šiltnamio atliekų, paskolinau peiliuką ir žmogus pusantros valandos tuos šniūrus pjaustė“, – prisiminė aikštelės operatorius.
Jis detaliau papasakojo, kaip iš suvežtų žaliųjų atliekų gaunama puiki trąša – kompostas daržui. Anot V. Olensevičiaus, atvežtos žaliosios atliekos atskiriamos, medienos atliekos smulkinamos ir, maišant su daržininkystės, miškininkystės bei kitomis smulkiomis atliekomis, lapais, žole, kompostuojamos.
„Čia svarbiausi faktoriai yra deguonis, temperatūra bei drėgmė. Kompostavimo krūvoje kas savaitę matuojama temperatūra, komposto masė vartoma, kad prisisotintų deguonies, kuris skatina augalinių medžiagų irimą. Vėliau perpuvusi masė sijojama. Susidaro kompostas, puiki trąša, kurią mielai gyventojai įsigyja“, – kompostavimo subtilybėmis dalijosi aikštelės operatorius akcentuodamas, kad namuose kompostuoti žaliąsias atliekas kai kurie žmonės atsisakė dėl atsiradusių kenkėjų.
V. Olensevičius pateikia ir keletą skaičių. Anot jo, darbas žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje vyksta ištisus metus, gal gruodis ir sausis ramesni mėnesiai. Be abejo, pasak pašnekovo, daugiausiai žaliųjų atliekų vežama rudenį bei pavasarį. Štai kovo mėnesį į žaliųjų atliekų aikštelę atvežta iš viso daugiau nei 70 tonų žaliųjų atliekų. Pasak pašnekovo, kovo mėnesį gyventojai įsigijo apie 85 kub. m ištirto komposto, o šios trąšos poreikis auga, nes gyventojus tenkina jo kaina.
Tokia žaliųjų atliekų surinkimo aikštelė rajone viena, tačiau V. Olensevičius primena, kad smulkias atliekas ir nedidelį kiekį žaliųjų atliekų taip pat priima Šakių, Gelgaudiškio bei Kudirkos Naumiesčio didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.