Naumiestiečių akys nukrypo į senąsias žydų kapines

kudirkos naumiestis talka
Į talką susibūrę naumiestiečiai šįkart ėmėsi senųjų žydų kapinių – sutvarkė aplinką, perdažė ir atminimo paminklą – arką su Dovydo žvaigžde. Organizatorių nuotr.


Kudirkos Naumiesčio gyventojai akcijoje „Darom“ dalyvauja nuo pat akcijos pradžios. Šiemet visos bendruomenės akys nukrypo į senąsias žydų kapines.
 
Seniūnijos darbuotojų jėgomis kapinių ir masinių žudynių aukų kapavietė pagal galimybes buvo šienaujama, bet kapinių teritorija, ypač pakraščiai, vis labiau apauga menkaverčiais krūmokšniais ir trukdo tinkamai tvarkyti kapų, išlikusių antkapinių paminklų aplinką. Nuo šių metų prie senųjų žydų kapinių priežiūros darbų prisijungė ir bendruomenė „Santaka“, kuri įgyvendindama projektą laimėjo lėšų ir įsigijo įvairios žemės ūkio, gyvatvorių genėjimo, medžių pjovimo ir kitiems aplinkos priežiūros darbams skirtos technikos. Matėme, kad reikalinga miesto bendruomenės talka, rankų darbas gali gerokai prisidėti prie priežiūros darbų, o rūpinimasis senųjų žydų kapinių aplinka prisideda prie pagarbos ir istorinės atminties puoselėjimo.

Istoriniai šaltiniai rodo, kad Širvintos ir Šešupės santakoje žydai apsigyveno jau XVI a. viduryje, o XVIII a. viduryje čia jau gyveno gerai organizuota žydų bendruomenė, kuri statėsi savo maldos namus, turėjo ir kapines. XIX a. pabaigos gyventojų apskaitos duomenys liudija, kad tuometiniame Vladislavovo mieste žydai sudarė apie 80 proc. gyventojų, nemaža dalis buvo turtingi ar pasiturintys. Tai liudija ir išlikę masyvūs antkapiniai paminklai kapinėse. Vienas iš informacijos apie žydų bendruomenę šaltinių – antkapinių paminklų įrašai. Iki šiol žinomas seniausias įrašas – 1812 metų. Turime norą, ieškojome galimybių perskaityti visus išlikusius antkapinius hebrajiškus įrašus. Tuo tikslu įsijungiame į ne pelno siekiančios VšĮ Maceva projektą, kurio tikslas išsaugoti ateinančioms kartoms ir Lietuvai litvakų bendruomenės buvimo ženklus – senąsias žydų kapines. Bandysime prisidėti renkant ir internetiniame kataloge skelbiant išlikusią medžiagą apie senąsias žydų kapavietes, nufotografuoti visus išlikusius antkapinius paminklus, o projekto organizatoriai talkins išverčiant jų užrašus, pasirūpins informacijos sklaida. Vienas iš Maceva projekto tikslų – ten, kur galima, sutvarkyti kapines – iš dalies jau įgyvendintas talkos „Darom 2023“ metu.

Šios kapinės saugo ir 1941 m. Kudirkos Naumiesčio Holokausto aukų atminimą. Čia sušaudytų Kudirkos Naumiesčio žydų – 192 vyrų ir jaunuolių bei iš Paražnių miško perlaidotų 650 moterų, senelių ir vaikų amžinojo poilsio vieta.

Pagarbą kraštiečiams žydams rodome ne tik minėdami istorines šiai tautai dienas, bet ir rūpindamiesi jų kapinių priežiūra. Balandžio 21-ąją nuo pat ryto į senųjų žydų kapinių tvarkymo talką rinkosi miesto bendruomenių „Santaka“, „Naumiestiečių sambūris“, Šakių kultūros centro Kudirkos Naumiesčio padalinio, Vinco Kudirkos muziejaus, Kudirkos Naumiesčio bibliotekos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos, miesto sniūnijos pakviesti talkininkai. Jų rankose dūzgė žoliapjovės, benzopjūklai, poškėjo kirvukai, švytravo grėbliai ir bendromis visų pastangomis keitėsi vaizdas senosiose žydų kapinėse, kuriose išlikę apie 50 antkapinių paminklų. Visa, kas buvo sugrėbta, išvežė seniūnijos transportas, artimiausiu metu, tikimės, bus išvežtos ir šakos. Talkininkai nušveitė ir perdažė senųjų žydų kapinių atminimo paminklą – baltą arką su mėlyna Dovydo žvaigžde, nuravėjo jo link vedantį taką. Nors per vieną talkos dieną visko sutvarkyti nespėjome, bet senųjų kapinių vaizdas tapo žymiai gražesnis. Dėkojame talkos iniciatoriams: Loretai Adomaitienei, Vidai Čeplevičienei, Mindaugui Kantautui, Danguolei Dabrišienei, Dariui Martinkevičiui, Romualdui Vadlugai, Edvardui Belevičiui – už geras idėjas, puikų talkos organizavimą, o kultūros centro darbuotojams Ritai ir Artūrui už skanius pietus talkininkams.

Talkoje „Darom 2023“ dalyvavo ir Vinco Kudirkos gimnazijos bendruomenė. Jie sutvarkė Širvintos tako šlaitus, kuriuose medkirčiai buvo palikę daug šakų. Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriaus moksleiviai tvarkė Nopaičio ežero pakrantes, Nopaičio parką, pėsčiųjų taką, važiuojamojo kelio pakeles, apleistų namų ir savo mokyklos aplinką.

Talkininkų vardu – Gražina Žemaitienė

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px