Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Suvalkijos šaulių 4-oji rinktinė sukvietė būsimus jaunuosius šaulius į trijų dienų stovyklą Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriuje. Apie 100 moksleivių mokėsi pilietiškumo ir išgyvenimo įgūdžių.

Kaip priminė Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas Egidijus Papečkys, jaunieji šauliai rengiami pagal keturių pakopų programą.

„Šioje stovykloje vaikai ugdomi pilietiškumo. Manau, tapę šauliais, jauni žmonės civiliniame gyvenime tampa sėkmingesni: dalis pasirenka tarnybą Lietuvos kariuomenėje, savanorių pajėgose ar kitoje statutinėje įstaigoje“, – kalbėjo rinktinės vadas.

Anot jo, šiuo metu Lietuvos šaulių sąjungos gretose – apie šeši tūkstančiai jaunųjų šaulių, Suvalkijos 4-ojoje rinktinėje – 550 jaunųjų šaulių bei 200 besirengiančių jais tapti. Rinktinės gretose yra apie 480 suaugusių šaulių. E. Papečkys ypač pasidžiaugė Kudirkos Naumiesčio skyriaus kolektyvo nuoširdžiu stovyklautojų priėmimu.

Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis sako, jog tuomet, kai žmogus tiksliai žino, ką jis turėtų daryti karo atveju, atsiranda pasitikėjimas savo jėgomis, vadovybe ir valstybe. D. Pavalkio nuotr.

Stovyklos viršininkė, rinktinės vado pavaduotoja gr. Vytė Kazelytė dar pridūrė, kad tarp stovyklautojų ir būsimi jaunieji šauliai iš Šakių „Žiburio“, Vinco Kudirkos gimnazijų, „Varpo“, Gelgaudiškio bei Sintautų mokyklų. Stovyklos viršininkės pastebėjimu, stovyklauja maždaug po lygiai merginų ir vaikinų nuo 11 iki 18 metų.

„Visos veiklos stovykloje susijusios su pilietiškumo ugdymu ir išgyvenimu. Tai įvadinė I ir II pakopos stovykla. Jos dalyviai – lankantys mokyklose jaunųjų šaulių būrelius moksleiviai, manau, tokiose stovyklose kiekvienas ir išsigrynina, ar išties nori tapti šauliu. Esam atsivežę kariškas lovas, tad vaikai su KASP instruktorių pagalba jas susitveria ir jose miega“, – pasakojo V. Kazelytė.

Praėjusį ketvirtadienį stovyklos dalyvius aplankė naujasis LŠS vadas plk. ltn. Linas Idzelis, Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės štabo nariai bei dvi NATO karo medikės.

LŠS vadas L. Idzelis dėkojo jaunimui: „Aukojate savo laiką, kai galėtumėte sėdėti ir sau žaisti minecraftą. Esate, kaip Vaižgantas sakė, tie deimančiukai, nes norite šiek tiek daugiau nei kiti.“

Naujasis vadas pasakojo, kad kariuomenėje pats tarnavo 31-erius metus.

„Būdamas šešiolikos atėjau į besikuriančią Lietuvos kariuomenę, tuo metu buvo galima tai daryti, nes mačiau, kad niekas kitas, išskyrus pačius Lietuvos piliečius, negali apginti tėvynės, – sakė vadas. – Mes rengiame jus tapti ir lyderiais, nes vienas iš jūsų galbūt pakeis mane, kitas – kariuomenės vadą ar policijos generalinį komisarą, trečias galbūt taps prezidentu.“

L. Idzelio teigimu, paprastai tėvynę ateina ginti kariai, gimnazistai, studentai, inteligentai – tie, kuriems būtų gėda neginti.

„Įsivaizduokit, jums septyniolika metų. Žūti partizanaujant Lietuvoje penkiasdešimtaisiais metais buvo natūralus, normalus reiškinys. Karyba, manau, yra žmogiškosios prigimties išbandymas, linkusių pasiaukoti žmonių veikla, nes čia reikia turėti drąsos“, – svarstė šaulių sąjungos vadas.

Jo teigimu, lietuviai jau istoriškai yra kovotojų tauta: nuo kovų Napoleono kariuomenėje iki 1863–1864 m. sukilimo. Kalbėdamas apie 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovas L. Idzelis paminėjo, kad į Lietuvos kariuomenę savanoriais įstojo apie 15 tūkstančių žmonių, to nepakako, teko skelbti mobilizaciją, Lietuvos kariuomenę sudarė 53 tūkst. karių. Pasak vado, tarpukario Lietuvoje veikė apie 1200 šaulių būrių.

„1940 metais apturėjome istorinę gėdą. Prezidentas pabėgo, prasidėjo masinis gyventojų bėgimas, slapstymasis. Rusams to ir reikėjo: visus išgaudyti, sukišti į kalėjimus, ištremti ir t. t. Dabar yra geras pavyzdys Ukrainoje prezidentas Zelenskis, nors jam buvo pasiūlyta atsiųsti lėktuvą ir pasitraukti iš Ukrainos, jis pasakė – „man atsiųskite šovinių“. Liko visi ukrainiečiai Ukrainoje ir priešinasi, ir žuvusių labai yra daug... Ir čia yra pavyzdys, kad galima priešintis“, – kalbėjo L. Idzelis.

Kalbėdamas apie partizaninį karą, vadas pastebi: „Žmonės rado savyje jėgų priešintis prieš Antrojo pasaulinio karo nugalėtojų kariuomenę. Žmonės ėjo, aukojosi, ne visi net turėdami karinį išsilavinimą. Aktyvioje rezistencijoje dalyvavo apie 100 tūkstančių žmonių. Tiesa, buvo ir įvairaus plauko sovietinių aktyvistų, kurie kovojo prieš mūsų tautos patriotus.“

Pats L. Idzelis dalyvavo pirmuosiuose Sąjūdžio mitinguose 1988 metais.

„Nemokėjom Lietuvos himno, bet mokėjom Maironio „Lietuva brangi“. Tuomet Tėvynės sargyboje stovėjome su medžiokliniu šautuvu ar armatūra rankose, – pasakojo LŠS vadas ir pridūrė: – Jūsų pareiga yra šviesti visuomenę – tai, ką sužinote dalyvaudami stovyklose, turite papasakoti savo tėvams, broliams, seserims. Kad ir jie taptų šalies patriotai bei geresni piliečiai. Kai suaugsite, jei šalis būtų okupuota, turėsite griebtis ginklo ir kovoti tol, kol jus apleis jėgos ir gyvybė. Viltis yra dedama į jus, augančią kartą, kurie mus pakeisite.“

Paskaitos pabaigoje L. Idzelis paminėjo, kad šiandien kovoje neliktume vieni, nes 2004 m. Lietuva įstojo NATO, taip pat stovyklos dalyvius supažindino, kaip galima padėti kovotojams.

„Dabar užpuolus Ukrainą, jei ne amerikiečių ir britų pagalba, rusų tankai šiuo metu stovėtų čia... – svarstė L. Idzelis. – Visas karas yra du dalykai: žmonės ir logistika. Pas ką pirmiau pasibaigs šoviniai ir žmonės...“

„Kitos alternatyvos nežinau – ginkluojamės. Kito kelio, manau, nėra, kai gyvename šitoje geografinėje vietoje, apsuptoje priešų. Kitaip nebus niekada, visada turėsime gyventi parengtyje“, – tokiomis mintimis pokalbį užbaigė LŠS vadas L. Idzelis.

Susitikimo metu Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas E. Papečkys viešai paskelbė, kad gelgaudiškietė šaulė Kamilė Indriūnaitė paskirta rinktinės jaunųjų šaulių vade.