Vietoje nenustygstantis MB „Šlepetija“ vadovas lukšietis Tadas Bybartas sako, kad gyvenime mėgsta spontaniškumą, tad ir sėdint prie Kūčių stalo kilusi mintis viešuoju transportu iki Naujųjų apvažiuoti Lietuvą kuo arčiau sienos – tik dar vienas to įrodymas. Į avantiūrą leidosi ilgai nedvejodamas ir pripažįsta, kad trijų dienų patirtis buvo išties įdomi.

Anot T. Bybarto, laikotarpis po Kūčių iki Naujųjų sutikimo „toks nei ant šę, nei ant tę“, o ir „it žaibas kalusi mintis“ lukšiečio neapleido, tad nieko nelaukdamas ėmė savo sumanymą įgyvendinti, juolab kad laikas gana spaudė, nes apvažiuoti Lietuvą nusprendė iki Naujųjų.

„Labai įdomi patirtis, o ir mūsų Lietuva labai nedidelė, bet kiek gražių vietų! Tai aš ir taip stengiausi važiuoti maksimaliai greitai, o jeigu dar pasilikus ilgėliau...“ – sako Tadas.

Kelionę jis pradėjo nuo Jurbarko, į kaimyninį miestą jį nuvežė automobiliu, o iš Jurbarko pirmiausiai vyko į Klaipėdą, paskui į Mažeikius, kur liko nakvoti.

„Realiai aš tiek ir buvau susiplanavęs, tai paskui Mažeikiuos sėdėjau iki pirmos nakties ir sudarinėjau maršrutą. Kėliausi penktą ryto ir jau traukiniu važiavau į Panevėžį“, – pasakoja kraštietis.

Jis sako pastebėjęs, kad jeigu iki vidurio Lietuvos susisiekimas neblogas, tai nuo Mažeikių tarp mažesniųjų miestelių, vienas nuo kito nutolusių 10–15 km atstumu, autobusai beveik nevažinėja, reikia važiuoti zigzagais: pirmiau turi važiuoti į didesnį miestą, o iš jo – į mažesnį miestelį.

Iš Panevėžio T. Bybartas leidosi Kupiškio ir Utenos link, aplankė Zarasus, Visaginą, iš ten irgi traukiniu vyko iki Vilniaus, kur taip pat apsistojo nakvynei, iš sostinės pajudėjo į Druskininkus, paskui Alytų, Prienus, Marijampolę, o iš jos – į Vilkaviškį ir Šakius.

„Labai patiko Visaginas, jaučiasi, kad tai sukurtas, pastatytas miestas, visas tvarkingai sudėliotas. Beje, jie neturi autobusų stoties, tačiau sužinojau, kad tai šalčiausias miestas. Išties, kiek apvažiavau Lietuvos, niekur nebuvo sniego, o Visagine keli centimetrai! Įspūdį paliko ir Prienų autobusų stotis – nauja, stilinga ir jauki. Vilnius, aišku, kaip Vilnius, sostinė, o labiausiai komplikuota buvo Panevėžy: kaip ne vietiniam susirasti internete informaciją, kur autobusų stotis, gana sudėtinga. Užtat Klaipėdoje džiaugiaus savitarnoje įsigijęs bilietą, nors pastebėjau, kad vyresni žmonės to vengia“, – įspūdžius po kelionės greitakalbe žeria Tadas.

Beje, kelionės detalėmis bei įspūdžiais jis dalijosi ir savo „Facebook“ paskyroje, atskleidė bilietams išleidęs 96,75 euro, nakvynė Mažeikiuose kainavo 40 eurų, o Vilniuje apsistojo pas seserį, tad juokiasi sutaupęs. Tačiau svarbiausia, kaip sako Tadas, kad tiesiog ėmė ir padarė tai, apie ką galvojo, ir nereikės galvoti, o galėjau... Žinoma, kadangi stengėsi apvažiuoti per kuo trumpesnį laiką, tad nuo kojų nusivarė, tačiau įspūdžių į valias, sutiktų žmonių irgi buvo visokių. Beje, sako, jog visi autobusai, kuriais teko važiuoti, pasitaikė modernūs ir šiuolaikiški, o per visą kelionę svaigiuosius gėrimus vartojusių žmonių autobuse sutiko tik vieną, tad reziumuoja, kad viešasis transportas gana patogus ir nebrangus susisiekimo būdas, tik reikia planuotis laiką.

„Kas toliau? Nežinau, norėčiau traukiniu visais maršrutais apvažiuoti Lietuvą, o paskui gal ir iki Rygos nuvažiuoti“, – paklaustas apie ateities sumanymus išduoda T. Bybartas ir atskleidžia, kad nuomonių apie jo idėją apvažiuoti Lietuvą buvo visokių – vieni palaikė, kiti teiravosi, ar jis neturintis ką veikti... Tačiau pašnekovas įsitikinęs, kad tai geriau, nei sėdėti vietoje ir keiksnoti gyvenimą, tad tikėtina, kad iš Tado panašių avantiūrų galime sulaukti ir ateityje.