Irma Petraitytė-Lukšienė: „Mūsų atsparumas gali suveikti kaip atgrasymo priemonė“

Irma Petraitytė-Lukšienė nuolat sako įkvepiančias kalbas, aktyviai įsitraukia į visas iniciatyvas, kurios išreiškia palaikymą Ukrainos gynėjams. „Norėjome pasiųsti žinutę: išvarėme iš Baltijos šalių, dabar – lauk iš Ukrainos!“– plakatu rugpjūčio 23 d. Augsburge vykusiame Ukrainos nacionalinės vėliavos ir Nepriklausomybės dienos minėjime prabilo Irma. Minėjimas, beje, prasmingai sutapo ir su Baltijos kelio diena. Asmeninio archyvo nuotr.

Praėjusią savaitę, kai viešajame diskurse netilo kalbos apie Lenkijos oro erdvę pažeidusius Rusijos bepiločius ir akivaizdžius bandymus testuoti NATO vienybę, Lietuvos diasporos lyderė Vokietijoje, šakietė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos narė, Pilietinio atsparumo komisijos pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė Bundesvero kareivinėse dalyvavo visos savaitės trukmės intensyviuose kursuose „Atsparumas per civilinį pasirengimą“ (Resilience through Civil Preparedness). „Dar kartą įsitikinau, kad valstybės atsparumas – ne priedas prie gynybos, o esminė jos dalis“, – pabrėžė ji. Tą pačią savaitę Vokietijos lietuvių profesionalų forume Irma pateko tarp penkių nominantų apdovanojimui už ekonominių ryšių tarp Vokietijos ir Lietuvos stiprinimą.

I. Petraitytė-Lukšienė prisipažino maloniai nustebusi, kai sužinojo apie nominaciją, tačiau džiaugiasi, kad jos darbai matomi ir įvertinami plačiu mastu. Tradiciniame Vokietijos–Lietuvos profesionalų forume šiemet nagrinėtos saugios visuomenės užtikrinimo temos, renginys sutelkė kibernetinio saugumo, hibridinių grėsmių ir dezinformacijos ekspertus bei sprendimų priėmėjus. Vienas pagrindinių akcentų – Lietuvos praktinis atsparumas ir inovacijos. Pačios Irmos įsitikinimu, diasporos bendruomenių vaidmuo šiandien kaip niekada svarbus: nuo pilietinio atsparumo, informacinio raštingumo, lituanistinio ugdymo iki praktinių tiltų tarp institucijų ir nevyriausybinių organizacijų. Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) struktūrose ji nuosekliai kalba apie pilietinio pasipriešinimo ir visuotinės gynybos principus. Jos vadovaujamos komisijos parengta Pasaulio lietuvių bendruomenės ir visos Lietuvos diasporos pasiruošimo pilietiniam pasipriešinimui ir įsitraukimo į visuotinę gynybą strategija, visas PLB ir Lietuvos institucijų koordinavimosi mechanizmas testuojamas Lietuvos mobilizacijos pratybų metu.

Šakietė rugsėjo 8–12 d. dalyvavo NATO Civilinės ir karinės sąveikos kompetencijos centro (NATO CIMIC Centre of Excellence) surengtuose intensyviuose savaitės kursuose „Atsparumas per civilinį pasirengimą“ ir teigia iš jų parsivežusi daug vertingų žinių bei įžvalgų, kuriomis sutiko pasidalyti su mūsų skaitytojais.

„Kiekviena krizė, o ypač karinė grėsmė, parodo, kaip glaudžiai turi veikti kariuomenė, valstybinės institucijos ir pilietinė visuomenė. Atsparumas – tai ne tik fizinis pasirengimas, bet ir koordinuotas, bendras veikimas, kai kiekvienas žingsnis daro įtaką visai gynybos grandinei“, – dalijasi visai šviežiais įspūdžiais I. Petraitytė-Lukšienė.

Pasak jos, kursų struktūra buvo paremta kasdienėmis realistiškomis pratybomis. Paprastai tariant, buvo imituojami karo scenarijai – nuo priešiškos valstybės atakos pradžios iki koordinuoto civilinių ir karinių struktūrų atsako. Pratybų metu vertinta, kaip reaguotų skirtingos institucijos, kaip įsitrauktų pilietinė visuomenė ir kaip koordinuotas veikimas padėtų išlaikyti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas.

„Mokėmės, kaip priešo veiksmai ir mūsų sprendimai bei atsakas gali turėti įtakos vyriausybės veiklos tęstinumui, atspariam energijos tiekimui, nekontroliuojamam gyventojų judėjimui, maisto ir vandens ištekliams, civilinės komunikacijos bei transporto sistemoms. Kariuomenės ir civilių bendradarbiavimas yra būtina visuotinės gynybos sąlyga“, – po pratybų išvadas daro šakietė ir čia pat papildo, kad Lietuva ir Suomija nuolat buvo minimos kaip ruošimosi visuotinei gynybai pavyzdžiai.

Didžioji dauguma pranešimų ir pratybų, pasak Irmos, buvo paremti Baltijos šalių užpuolimo scenarijumi. Dažnai tame scenarijuje veiksmai buvo planuojami iš Vokietijos perspektyvos, nes ši šalis veiktų kaip logistikos mazgas, per kurį būtų telkiamos NATO pajėgos – tiek kariai, tiek technika keliautų per Vokietiją ir Lenkiją Baltijos šalių link.

„Turiu pripažinti, kad būnant Vokietijoje ir stebint šiuos pratybų scenarijus, kai žemėlapiuose ir pranešimuose vaizduojamas Baltijos šalių užpuolimas, kiekvieną kartą per kūną eina šiurpas, nes šiose pratybose visi scenarijai atrodo itin realistiškai. Iš kitos pusės, kaskart džiaugiuosi matydama, kad mūsų sąjungininkai NATO ne tik galvoja, bet ir ruošiasi ginti Baltijos šalis, tam rengia pratyboms scenarijus, treniruojasi“, – atvira I. Petraitytė-Lukšienė.

Mokymuose ji pristatė Pasaulio lietuvių bendruomenės ir jos vadovaujamos komisijos parengtą diasporos strategiją, orientuotą į pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui ir įsitraukimą į visuotinę gynybą. Dalyviai supažindinti su planuojamais veiksmais, koordinavimo mechanizmais ir galimais scenarijais, kaip diaspora galėtų padėti Lietuvai krizinėse situacijose ar karo metu.

I. Petraitytė-Lukšienė įsitikinusi, kad valstybės saugumas priklauso nuo visų mūsų pasirengimo – tiek karių, tiek civilių, įskaitant diasporą.

„Bendradarbiaukime ir ruoškimės visi kartu apginti Lietuvą, jeigu reikės. Dieną X mums reikės vieniems kitų – pradedant Lietuvos institucijomis ir kariuomene, įtraukiant didžiųjų ir mažųjų miestų, kaimų gyventojus bei Lietuvos diasporą. Pasiruošimas gintis ir mūsų visų atsparumas gali suveikti kaip atgrasymo priemonė“, – pabrėžia ji.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3