Šakių rajone šiuo metu yra 10 aktyvių komendantinių karių, Jurbarko rajone – 15. Skaičiai kol kas nedideli, tačiau Jurbarko ir Šakių karo komendantūros komendantas, ats. mjr. Raimundas Ardavičius sako – tai pradžia, nuo kurios galėtų būti formuojamas pasirengusių žmonių branduolys. Pasak jo, karo komendantūrų kūrimas Lietuvoje yra viena pamokų, kurias davė karas Ukrainoje.
Plataus masto karo pradžioje ukrainiečiams teko derinti kariuomenės, savivaldos ir kitų institucijų veiksmus jau prasidėjus kovoms.
„Ukrainoje šios sistemos derinimas karo pradžioje užtruko apie tris mėnesius. Tai labai svarbus laikas, kurio krizės metu negalime sau leisti prarasti. Todėl Lietuva šį darbą atlieka taikos metu. Mūsų tikslas – būti pasirengusiems dar prieš galimą krizę, kad kiekvienas žinotų savo vaidmenį ir atsakomybes“, – pabrėžia ats. mjr. R. Ardavičius.
Šiandien, praėjus daugiau nei metams nuo karo komendantūrų kūrimo pradžios, Jurbarko ir Šakių kraštuose pereinama iš organizacinio etapo į praktinį pasirengimą. Stiprinamas bendradarbiavimas su savivaldybėmis, tarnybomis, kitomis institucijomis, o svarbiausia užduotis – suburti žmones, kurie prireikus galėtų veikti savo krašte.
Kas yra karo komendantūra?
Paprastam gyventojui žodis „komendantūra“ vis dar kelia klausimų arba asocijuojasi tik su kariuomene. Tačiau ats. mjr. R. Ardavičius paaiškina, kad šios struktūros esmė labai praktiška: iš anksto pasirengti veikti krizės, mobilizacijos ar karo padėties atveju.
Karo komendantūros – tai taikos metu veikianti Lietuvos kariuomenės struktūra, padedanti suderinti kariuomenės, savivaldos, policijos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų, kitų civilinių institucijų bei vietos gyventojų veiksmus.
„Karo komendantūros nėra kuriamos tik karo laikotarpiui. Taikos metu turime galimybę mokytis, treniruotis ir tobulinti tarpusavio sąveiką. Būtent šis pasirengimas vėliau lemia, kaip efektyviai veiksime krizės situacijoje“, – sako R. Ardavičius ir priduria, kad komendantinių vienetų užduotys karo ar krizės atveju būtų susijusios su valstybės užnugario saugumu. Tai ir svarbių objektų apsauga, kontrolės postų įrengimas, viešosios tvarkos palaikymas, pagalba mobilizacijos procese, aplinkos stebėjimas, informacijos perdavimas atsakingoms institucijoms, gyventojų apsauga ir kova su diversine veikla ar nelegaliomis ginkluotomis grupėmis. Tai nėra vien tiesioginiai kariniai veiksmai, o daugiausia gebėjimas užtikrinti, kad išliktų tvarka, ryšys ir aiškus veiksmų pasiskirstymas.
Reikia ne tik karinės patirties
Viena svarbiausių komendantūrų idėjų, pasak R. Ardavičiaus, yra į valstybės gynybą įtraukti aktyvius piliečius – ypač tuos, kurie iki šiol nepriklausė kitoms gynybos struktūroms, tačiau nori būti pasirengę padėti savo kraštui. Karinė patirtis čia tikrai nėra būtina. Prisijungti gali įvairių profesijų ir amžiaus žmonės, o tarp komendantinių karių, sako pašnekovas, yra ir buvusių karių, šaulių, tačiau ateina ir žmonės, iki tol neturėję jokios karinės patirties – ūkininkai, verslininkai, mokytojai, valstybės tarnautojai, vairuotojai, įvairių kitų sričių specialistai.
„Svarbiausia – motyvacija, atsakingas požiūris ir noras būti pasirengusiam padėti savo kraštui“, – pabrėžia R. Ardavičius.
Jo teigimu, karo komendantūros suteikia galimybę žmonėms įgyti reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių, o prireikus jie galėtų veikti ten, kur geriausiai pažįsta aplinką – savo savivaldybėje, tarp savo bendruomenės žmonių.
Šakių rajonas turi savo specifiką, nes yra pasienio kraštas, nemaža dalis teritorijos kaimiška, bendruomenės čia artimos. Pasak R. Ardavičiaus, toks vietos pažinimas krizės metu gali tapti labai svarbiu pranašumu. Kaimiškose bendruomenėse žmogus greičiau pastebi svetimus, kas neįprasta, atpažįsta galimas grėsmes.
„Tokios žinios yra ypač svarbios kovojant su diversine veikla ir užtikrinant vietos saugumą“, – kalba pašnekovas.
Pasirinkimas būti pasiruošusiam
Tarp pasirinkusių prisijungti prie karo komendantūros – ir visuomenėje žinomas verslininkas, kraštietis Laurynas Suodaitis. Jis atviras: tokį sprendimą paskatino geopolitinė situacija ir noras aiškiai žinoti, kokia jo vieta valstybės gynybos sistemoje, jeigu to prireiktų.
„Aš buvau karo komendantūros fanas ir proponentas jau nuo tada, kai dar tik sklandė jos idėja, tad ji man labai sava. Priesaika Tėvynei, teisė dėvėti uniformą man yra didelė garbė ir atsakomybė“, – kalba šakietis.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad svarbiausia, pasirinkus šį kelią, yra žinios, pasirengimas ir aiškus suvokimas, kokias užduotis galėtum atlikti. L. Suodaitis sako, kad komendantūra gali būti tinkama labai įvairiems žmonėms – net ir tiems, kurie niekada nėra buvę sukarintose ar kariuomenės struktūrose. Iš bazinio kurso jam įsiminė septyniasdešimtmetė moteris, kuri mokymuose dalyvavo kartu su dviem savo sūnumis.
„Kai poligone pasiūlydavome jai padėti išlipti iš „Unimog“, mums pasakydavo, kad jos nenurašinėtume, nes dar vietomis ir jaunus vyrus aplenktų“, – pasakoja L. Suodaitis ir priduria, kad tarnyba nėra neįveikiama fiziškai, tačiau intensyvi ir naudinga. Be to, kiekvienam kariui ar karei pagal gebėjimus bei įgūdžius gali atsirasti tinkamiausia funkcija – logistikoje, administracijoje, bendruomenės apsaugoje ar kitose srityse.
„Aš jaučiuosi žymiai saugiau, kai žinau, kaip galėsiu prisidėti, jeigu to reikės. Lietuvai ginti esame reikalingas kiekvienas galintis“, – įsitikinęs L. Suodaitis.
Turime laiko pasiruošti
Šakietė Aušra Bizaitė prie karo komendantūros prisijungė vos atsiradus tokiai galimybei. Jos apsisprendimą, kaip pati sako, nulėmė 2022 m. prasidėjęs plataus masto karas Ukrainoje ir suvokimas, kad visuotinis piliečių prisidėjimas ginant savo valstybę nėra tik teorinė sąvoka.
„Prasidėjus karui Ukrainoje ir matant, koks svarbus visuotinis piliečių prisidėjimas ginant savo Tėvynę, jos laisvę ir nepriklausomybę, supratau, kad kol ukrainiečiai kaunasi ir už mūsų laisvę, turime laiko pasiruošti. Todėl vos tik buvo įsteigta karo komendantūra, užpildžiau prašymą ir prisijungiau“, – pasakoja A. Bizaitė.
Ji priduria, kad duota priesaika jai reiškia didelę atsakomybę ir pareigą ginti Tėvynę: „Turime suvokti, kad laisvė nėra savaime suprantamas dalykas – ją reikia puoselėti, saugoti ir ginti.“
Derinama su kasdieniu gyvenimu
Vienas dažniausiai kylančių klausimų svarstantiems – kaip tarnybą suderinti su darbu, šeima, ūkiu ar verslu. R. Ardavičius sako, kad komendantinių karių kursas ir buvo kuriamas būtent galvojant apie žmones, kurie gyvena įprastą civilinį gyvenimą, turi ribotai laiko, bet jaučia atsakomybę už savo krašto gynybą. Bazinis komendantinių karių kursas šiuo metu trunka 12 dienų, o jo metu daugiausia dėmesio skiriama taktikai, medicinai ir praktiniams veiksmams. Dalyviai mokosi vykdyti patruliavimą, tikrinti transporto priemones, koordinuoti karinio transporto judėjimą, įrengti kontrmobilumo priemones, organizuoti kontrolės postų veiklą ir atlikti kitas praktines užduotis. Pabaigus bazinius mokymus, pasirengimas tęsiamas, tačiau tam jau reikia skirti mažiau laiko – užsiėmimai dažniausiai vyksta savaitgaliais.
„Žmonės ateina ne todėl, kad turi daug laisvo laiko, o todėl, kad nori būti pasiruošę ir žinoti, kaip veikti sudėtingoje situacijoje“, – sako R. Ardavičius.
Šalies mastu komendantinių karių bazinius kursus jau yra baigę daugiau kaip 1 tūkst. 500 žmonių. Mokymai vyksta nuolat – kiekvieną mėnesį juos baigia nuo kelių dešimčių iki šimto dalyvių. Pasak mūsų krašto komendanto, susidomėjimas išlieka stabilus, tačiau Jurbarko ir Šakių kraštui žmonių dar reikia daugiau. Kuo daugiau gyventojų domisi valstybės gynyba ir įsitraukia į pasirengimo veiklas, tuo stipresnis tampa bendras visuomenės atsparumas.
Kaip prisijungti?
Prie karo komendantūrų gali jungtis patriotiškai nusiteikę piliečiai – vyrai ir moterys, įvairaus amžiaus, profesijų ir patirčių žmonės. Karinė patirtis nėra būtina. Tereikia užsiregistruoti ir pasitikrinti sveikatą. Visos procedūros supaprastintos, o mokymų metu dalyviai aprūpinami gyvenamąja vieta, kario uniforma ir ekipuote, gauna maitinimą, yra apdraudžiami. Už tarnybos dienas mokamas atlygis.
Svarstantiems, bet vis dar abejojantiems R. Ardavičius sako paprastai – verta ateiti ir išbandyti.
„Dažnai žmonės turi įvairių išankstinių nuostatų arba mano, kad neturi pakankamai žinių ar fizinio pasirengimo. Tačiau dalyvavę mokymuose jie geriau supranta Lietuvos kariuomenės veiklą, įgyja pasitikėjimo savo jėgomis ir pamato, kad kiekvienas gali prisidėti pagal savo galimybes“, – sako komendantas.
Jo teigimu, ne vienas, pradėjęs nuo komendantinių karių kursų, vėliau nusprendžia dar aktyviau įsitraukti į valstybės gynybą – prisijungia prie savanorių pajėgų ar šaulių.
„Svarbiausia – žengti pirmą žingsnį. Reikia suprasti, kad valstybės gynyba neįmanoma be piliečių, kurių svarba yra milžiniška“, – baigdamas pokalbį pabrėžia Jurbarko ir Šakių karo komendantūros komendantas, ats. mjr. R. Ardavičius.
Zigmas iš Plokščių:
