Asta GVILDIENĖ

Spalio 24 dieną Šakių policijos komisariato suvestinėje registruotas beveik prieš du mėnesius įvykęs atvejis. Į VšĮ ,,Šakių ligoninė“ atvežtai mažametei iš Griškabūdžio seniūnijos medikai diagnozavo išsekimą. Ją po keleto dienų pervežė į Kauno klinikas, čia mergaitė gydoma iki šiol. Trejų metukų neturinti mergaitė svėrė truputį daugiau nei šešis kilogramus. Tai, pirmasis tokio lygio vaiko išsekimo ir nepriežiūros atvejis, užfiksuotas mūsų rajone.

Nuotr. Išsekusi mažametė iki šiol gydoma Kauno klinikose.

Šeimoje buvo girtaujama

Griškabūdžio seniūnas  Saulius Naumavičius teigė, kad šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, todėl buvo nuolat tikrinama. Ją prižiūrėjusi seniūnijos socialinė darbuotoja ne vieną kartą vežė mergaitę pas gydytojus, bet tokia diagnozė niekada nebuvo nustatyta. Pasak seniūno, tik į Šakių ligoninę su gydytojų siuntimu papuolusiai neįgaliai mažametei buvo diagnozuotas išsekimas.

„Visa esmė tame, kad tėvai neturi įgūdžių auginti vaikus, - mano S.Naumavičius. – Juo labiau, kad mergaitė nuo gimimo neįgali ir jai buvo reikalinga papildoma priežiūra, specialūs kūno masažai. Abu vaikus ne kartą matė ir Griškabūdžio, ir Šakių medikai. Nebuvo taip, kad palikom likimo valiai, o vieną dieną pykšt ir išlindo.“ Nuolat girtaujantiems tėvams nedarant jokių išvadų dėl alkoholio vartojimo, seniūno teigimu, buvo imtasi priemonių. „Iš šeimos buvo paimti abu vaikai, kol neduok Dieve, neįvyko nelaimė“, - aiškino Griškabūdžio seniūnas.

 
Išsekimo nepastebėjo

Griškabūdžio seniūnijos socialinė darbuotoja Kristina Juodviršienė, pradėjusi dirbti tik nuo šių metų liepos mėnesio, patikino, kad šioje šeimoje ji lankėsi kas savaitę: teko ir maistą pirkti, ir vaikus pas gydytoją vežti ir pas masažistę lydėti. „Mergaitė sirgo cerebriniu paralyžiumi, todėl nuo gimimo buvo mažesnio svorio, atsilikusios vystymosi raidos, - teigė K.Juodviršienė, nepastebėjusi mažametės išsekimo. – Kadangi abu vaikai buvo sunkiai persirgę gripu ir po ligos labai nusilpę, jiems buvo daromi masažai, Šakių ligoninės Konsultacijų skyriaus vaikų neurologė Lionė Adomaitienė rekomendavo vaikus paguldyti į skyrių. Tuo metu Griškabūdžio ambulatorijos gydytoja Stasė Žilienė atostogavo, todėl siuntimą į Šakių ligoninę išrašė gydytoja Svajonė Dubickienė. Abu vaikai kartu su mama į Vaikų ligų skyrių buvo paguldyti rugpjūčio 26 dieną.“ Mergaitei čia diagnozuotas išsekimas ir ji po keleto dienų buvo pervežta į Kauno klinikas, o berniukas  išrašytas į namus.

Vedėjos pareigas einanti Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė Rūta Lebedžinskienė patikino, kad nuo praėjusių metų  spalio mėnesio ši šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Situaciją šeimoje ji gerai žinojo, nes pati ją prižiūrėjo iki šių metų vasaros pabaigos. Pasak jos, paskutiniu metu tėvai vis dažniau girtavo. Nors  jie buvo reguliariai lankomi ir kontroliuojami, tačiau, neturėjo paprasčiausių vaikų priežiūros įgūdžių, o galbūt ir noro bei atsakomybės, todėl nesugebėjo pasirūpinti savo vaikais. Tai, R.Lebedžinskienės teigimu, ji suprato tik gavusi Kauno klinikų medikų raštą, kad mergaitė ne tik serga, bet ir pristatyta visiškai apleista ir neatitinkanti savo amžiaus svorio.

Griškabūdžio ambulatorijos gydytoja teigė, kad mažametės vystymosi raidos atsilikimas vyko ne tik dėl įgimto neįgalumo, bet ir dėl to, kad vaikai buvo neprižiūrimi ir tinkamai nemaitinami. Pasak S.Žilienės, tėvai diena iš dienos girtavo ir tai visi žinojo. Juk neįgaliai nuo gimimo mergaitei buvo reikalinga nuolatinė tėvų priežiūra, o ne tik jos, Degutinės medicinos skyriaus felečerės Daivos Endriukaitienės, Šakių ligoninės Konsultacijų skyriaus vaikų neurologės konsultacijos ir pagalba.

Nuo rugpjūčio pabaigos  šios šeimos priežiūra buvo paskirta kitai Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei - Aldonai Varvarinienei. Po gauto Kauno klinikų medikų rašto, kuriame nurodoma atkreipti dėmesį į šeimą, iš kurios atvežta išsekusi ir neprižiūrėta mergaitė, ji aplankė nei dvejų metų neturintį berniuką. Specialistė namuose rado pagiringus tėvus ir pastebėjo, kad vaikas neropoja, nevaikšto, nieko nekalba, nereaguoja į aplinką. Mažylį apžiūrėjusi gydytoja S.Žilienė konstatavo faktą, kad jo svoris dviem kilogramais mažesnis nei buvo anksčiau. Tapo aišku, kad tėvai nepajėgūs rūpintis ir kitu savo vaiku. Laikinoji jo globa iš karto buvo patikėta Šakių vaikų globos namų darbuotojams.

Socialinė darbuotoja Virginija Kazakauskaitė buvo sukrėsta pamačiusi, kokios  būklės berniukas papuolė į Šakių vaikų globos namus. Pasak jos, berniukas tik tyliai gulėjo ir į nieką nereagavo. Buvo neaišku, kuo ir kaip jį maitino, nes vaikas nemokėjo kramtyti, pamatęs maistą, be galo plačiai atverdavo savo burnytę. Be to, jo raumenukai buvo taip sunykę, kad jis nepajėgė pajudinti nei rankyčių, nei kojyčių. Tai atstatyti padėjo ne tik rūpestinga priežiūra, bet ir viso kūno masažai. Beveik po dviejų mėnesių, praleistų Vaikų globos namuose, mažametis atsigavo, pasiekė savo amžiaus svorį, pradėjo ne tik ropinėti, bet ir stotis, bandyti eiti, noriai bendrauti su kitais vaikais.

R.Lebedžinskienė informavo, kad Kauno klinikose jau apie du mėnesius gydoma mergaitė nebus grąžinta tėvams, nes šie nesugeba ir nenori ja tinkamai pasirūpinti. Kadangi Vaikų globos namai neturi sąlygų tokiems vaikams prižiūrėti, dėl mergaitės globos susitarta su šalia klinikų esančia Vaikų reabilitacijos ligonine „Lopšelis“.

Vaikų globos netekę tėvai dėl medikų diagnozuoto dukros išsekimo kaltino ne tik ligą – neprižiūrima ir neįgali mergaitė sunkiai įveikė gripą, bet pripažino ir savo kaltę. „Buvo paslydimas, - nesigynė mažamečių mama. – Išgėrinėjom, nesirūpinom, tas tiesa. Dabar stengiamės susitvarkyti, abu užsikodavom. Ieškom išsinuomoti butą arčiau miesto.“ Abu tėvai tikino, kad savo vaikų nepamiršta: berniuką lanko Vaikų globos namuose, kai tik turi galimybę, paskambina Kauno klinikų medikams, domisi mergaitės sveikata. Nors jie ir labai tikisi, kad vaikai bus grąžinti į namus, tačiau vien tik noro nepakanka.

Kodėl niekas taip ir nesikreipė į teisėsaugos institucijas? To negalėjo pasakyti nei Griškabūdžio seniūnijos socialinė darbuotoja, maniusi, kad tai turėjo padaryti Šakių ligoninės medikai, nei vedėjos pareigas einanti Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė. Ji tikino, kad iš pradžių nematė reikalo dėl šio įvykio informuoti teisėsaugos institucijas, nes vis dar bandė motyvuoti tėvus. Tačiau, nuo įvykio praėjus beveik dviem mėnesiams, ji vis tik nusprendė apie vaikų nepriežiūrą pranešti policijos pareigūnams. Šiuo metu jau pradėtas šio įvykio aplinkybių ir priežasčių ikiteisminis tyrimas.

Protu nesuvokiama, kaip visi vaiką mačiusieji nepastebėjo, kad mažametė taip išsekusi, jog tesvėrė truputį daugiau nei šešis kilogramus? Ar per savaitę iš ligoninės sugrįžusiam berniukui galėjo atsirasti toks ryškus vystymosi raidos atsilikimas? Ar jo nematė šeimoje kiekvieną savaitę besilankanti socialinė darbuotoja, ligoninės gydytojai? Ar tikrai teisingas vaikų teises ginančių darbuotojų požiūris, kad vaikas turi bet kokiu atveju augti šeimoje, net jei jis ten nemylimas, neprižiūrimas, tyliai gęsta savo lovelėje?