Šiferiniai stogai lieka pačių gyventojų rūpesčiu

siferis2Asta GVILDIENĖ

Kai 2008 metais Vyriausybė patvirtino Asbesto šalinimo programą ir pavedė Aplinkos ministerijai koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, ji turėjo būti pradėta vykdyti dar 2009-aisiais. Tačiau net besibaigiant 2011 metams savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjo Kęstučio Kuncaičio teigimu, jo kabinete guli tik kalnai papkių, kuriose suarchyvuoti visų rajono seniūnijų gyventojų, norinčių su valstybės pagalba pasikeisti šiferinius stogus, paraiškos, o paramos dar toli gražu nematyti.

Nuotr. Kol žmonės skaičiuoja, kiek, be transporto išlaidų, kainuos priduoti šiferį pavojingų atliekų aikštelėse, suirę ir kenksmingas medžiagas skleidžiantys lakštai riogso tiesiog kiemuose.

Kitąmet pradės įgyvendinti

K.Kuncaičio manymu, kai šiandien tokia ekonominė padėtis būtų, naivu tikėtis, kad ši Asbesto šalinimo programa galėtų pajudėti intensyviau. Taigi šiferiniai stogai tiek kaimuose, tiek miestuose lieka pačių gyventojų rūpesčiu. Kitąmet programos įgyvendinimui ketinama skirti apie 23 mln. litų. Tačiau, jei ir bus skirta lėšų, pasak Ūkio skyriaus vedėjo, tai tik tiek, kad  bus įmanoma pakeisti tik po vieną šiferinį stogą kiekvienoje seniūnijoje. „O kaip išskirti tą vieną žmogų? Kuris bus tas laimingasis? – klausė jis. - Įsivaizduokite, koks bus kitų žmonių, taip pat laukiančių paramos, nepasitenkinimas.“
 
Galimybės tokios, kokios yra

Šiuo metu mūsų rajone jau atlikta šiferinių stogų inventorizacija. Kiekviena rajono seniūnija perdavė Ūkio skyriui surinktus duomenis, kiek žmonių, turinčių įteisintą namų valdą, kreipėsi dėl stogo keitimo paramos. „Skaičiai velniškai dideli, o apsukos lėtos, - neslėpė K.Kuncaitis. -  Tokiu tempu keičiant stogus visiškai asbestą iš mūsų aplinkos galima tikėtis pašalinti tik per keletą dešimtmečių.“  Be to, Aplinkos ministerija siūlo apsvarstyti galimybę kompensuoti dalį išlaidų tik nuo 2014-ųjų. Taigi, daug vilčių dėti į Asbesto šalinimo programą neverta - galimybės yra tokios, kokios yra.

Turėtų nepamiršti ir kaimo    

Aplinkos ministerija, kuruojanti miestų daugiabučių namų renovavimą, neturėtų pamiršti ir kaimo gyventojų. „Jei lėšos skiriamos Daugiabučių namų renovavimo rėmimo programai, o pagal Civilinį kodeksą niekuo nesiskiria daugiabučių ir privačių namų savininkai, tai atrodytų būtų logiška paremti ir šiferinių stogų keitimą“, - mano K.Kuncaitis, matantis čia tik vieną išeitį – galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos pinigais. Neišgalinčius pasikeisti stogo ir nebesitikinčius gauti jokios paramos galima paguosti tik tuo, kad nejudinamas šiferinis stogas sveikatai labai nekenkia.

Turi daugiau galimybių

Kol ministerijos svarsto, iš kur gauti lėšų Asbesto šalinimo programos įgyvendinimui, kai kurios savivaldybės stogus keičia pačios, pavyzdžiui, Jurbarko rajone. Tačiau, pasak Ūkio skyriaus vedėjo, nereikia net lyginti Jurbarko su Šakiais. Jurbarkas yra probleminis rajonas ir Vidaus reikalų ministeriją skiria jam didesnį finansavimą. Net Daugiabučių namų finansavimo programa pas juos geriau vykdoma. K.Kuncaičio teigimu, renovuojant namus gyventojams savo lėšų reikia prisidėti tik 15 proc., likusią dalį padengia savivaldybė. „Tokių pinigų mes negauname, todėl negalime savo rajono gyventojams pasiūlyti net panašios pagalbos“, - apgailestavo jis.

Nejudinamas šiferis nėra kenksmingas

Specialistai teigia, kad žmonėms kenksmingas tik byrantis ir šerpetojantis asbestinis šiferis. Tik jį laužant į aplinką pasklinda kenksmingos asbesto dulkės. Šio šiferio galiojimo laikas yra apie 40 metų, o dažnoje kaimo sodybose jis naudojamas daug ilgiau. Tačiau tikrai nereikia skubėti plėšti visus iš eilės stogus. Jei žmogui išties neramu dėl šiferinio stogo, galima seną, bet dar neblogą šiferį padengti įvairiomis mastikomis, nudažyti, ir asbesto dalelės į aplinką nesklis. Kas kita, jeigu stogas jau labai sudūlėjęs – tuomet jį reikia skubiai pakeisti.

Galimybė panaudoti ES lėšas

Atsižvelgiant į asbesto keliamą riziką sveikatai ir siekiant kuo sparčiau senuosius asbesto stogus pakeisti naujomis dangomis, šiam tikslui planuojama panaudoti Kaimo plėtros fondo lėšas. Mat asbestiniams stogams keisti būtų galima panaudoti europines lėšas iš 2007–2013 metų programos, kuri skirta kaimui atnaujinti ir plėsti. Ši galimybė pozityviai veiktųkaimo žmonių gyvenimo kokybę, padidintų gyvenamosios aplinkos patrauklumą. Tačiau programa bus pradėta vykdyti tik tuomet, jei tam pritars Europos Komisija.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar esame drąsūs kreiptis emocinės pagalbos?

klausimelis 11 12Genė iš Naudžių:

Manau, reikia išdrįsti kreiptis pas specialistus. Pati kreipiausi, kai man buvo sunku. Ir padėjo. Dabar puikiai jaučiuosi. Esu girdėjusi apie savitarpio pagalbos grupes. Manau, nereikia visko savyje laikyti, o kreiptis pagalbos. Jei žmonės neskaito laikraščių, nežiūri jokių informacijų, nesinaudoja internetu, tai ir nežino, kur galima kreiptis pagalbos. Karas Ukrainoje mano emocinės savijautos lyg ir nepaveikė. 

klausimelis 11 12 2

Renata iš Šakių:

Visuomenėje dar yra stereotipai, baimė, kad nesupras, kad būsim pasmerkti, jei kreipsimės emocinės pagalbos. Pažįstu žmonių, kurie sunkiu momentu geriau nutylės, pakentės. Netgi kreiptis pas psichiatrą ne visi išdrįstame. Apie emocinės pagalbos grupes, veikiančias Šakiuose, negirdėjau. Bet jeigu yra grupė užaugusiems alkoholikų ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje, tai gerai. Labai svarbu kalbantis išsivalyti tą skausmą. Tik kiek išdrįs ateiti? Kaip skatinti visuomenę?

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 11 21

BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.