Nesulaukus paramos „iš aukščiau“, ją suteikė savivaldybė

nuostoliaiNors savivaldybė dėl vasarą praūžusios vėtros ir bent dalinės žalos atlyginimo gyventojams ne kartą kreipėsi į Vyriausybę, tačiau ši paramos nesuteikė. Dabar pagalbos ranką pagal galimybes nukentėjusiesiems ištiesė pati savivaldybė.

Dešimčiai nukentėjusiųjų paskirstyta 60 tūkst. litų. Politikai aiškino, kad sumos nevienodos, nes skiriama 10-11 proc. nuo padarytos žalos dydžio, kuri iš viso siekė apie pusę milijono litų.

Daugiausiai dėl praūžusios vėtros nukentėjo ūkininko Beniaus Mockeliūno ūkiniai pastatai. Buvo įvertinta, kad nuostoliai siekia daugiau nei 133 tūkst. litų. Jam taryba skyrė 13 tūkst. 900 litų vienkartinę paramą. Šiek tiek mažesnė, 13 tūkst. 300 litų parama skirta kitam rajono ūkininkui Algiui Sarpaliui. Šiam ūkininkui viesulo padaryta žala buvo vertinama 128 tūkst. litų. Trečioji pagal dydį išmoka, 10 tūkst. 400 litų, skirta griškabūdiečiui Leonardui Rinkevičiui, 10 tūkst. litų nuspręsta paremti dar vieną nuo viesulo nukentėjusios griškabūdietės Editos Baublienės šeimą, kurioje auga šeši vaikai.

Kitiems nukentėjusiesiems vienkartinės paramos gerokai mažesnės. Tadui Sendžikui skirta 1500 litų, Juozui Sendžikui – 1300 litų, Antanui Petrui Palubinskui – 1900 litų, Irenai Bizienei – 900 litų, Zofijai Buivydienei – 2000 litų, Jonui Adomaičiui – 4800 litų.
 
Komitetuose posėdžiavę tarybos nariai ne kartą atkreipė dėmesį, kad visų nukentėjusiųjų turtas buvo nedraustas. Regioninės plėtros komitetas nusprendė įtraukti į nuostatus punktą, kuris reglamentuotų, kad ateityje, jeigu turtas nebus draustas, parama neturėtų būti teikiama. „Tai dabar taip išeina, kad nesvarbu ar draudiesi, ar ne, vis vien gauni paramą“, - mintimis dalijosi tarybos narys Zenonas Ulkė.

Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Leonoros Pocevičiūtės, iš specialaus fondo, skirto nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių, gaisrų ar kitais ypatingais atvejais šiais metais išdalinta 130 tūkst. litų. Prieš tai išvardintiems nukentėjusiems parama skirta iš papildomų lėšų.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.