Gintarė MARTINAITIENĖ

Šešiolikmetė Deimantė su nekantrumu laukia rytdienos operacijos. Nors mergina žino, kad operacija sudėtinga, skausminga ir laukia ilga reabilitacija, ji gyvena viltimi, kad po operacijos gyvenimas pasikeis ir ji galės gyventi kaip ir kiti bendraamžiai. Tačiau taip jau būna, kad negandos po vieną nevaikšto. Devynis vaikučius auginančioje Merkeliūnų šeimoje operacijos tikriausiai neišvengs ir dvejų su puse metų berniukas. Kaip sakoma, bėdos po vieną nevaikšto.

Nuotr. Ir mama Aida, ir duktė Deimantė tikisi, kad sunki ir sudėtinga operacija paauglei atvers duris į pilnavertiškesnį gyvenimą.

Iš pirmo žvilgsnio pažvelgus į Deimantę tikrai nepasakytum, kad mergina turi tiek ligų – neuritas, sinusinė aritmija, ortostatinė hipotenzija ir panašios diagnozės. Mama Aida pasakojo, kad ji silpna nuo vaikystės. Spėjama, kad įtakos galėjo turėti tai, kad nėštumas buvo gana sunkus, teko vartoti vaistus ir dėl šalutinio medikamentų poveikio mergaitė gimė silpnesnė. Nors viena ausimi Deimantė negirdi visai, o ir kitos ausies klausa šlubuoja, ji sako to net nejaučianti ir nekreipianti dėmesio. Ko negirdi, supranta iš lupų. Pasirodo, šios Deimantės negalios nežino net jos draugai.

 
Operacijos laukimas įkvėpė

Kompensuojamųjų klausos aparatų šešiolikmetė nenešioja, nes, kaip pasakojo mama, jie jai netinka, cypia, o apie kitus problemos sprendimo būdus šeima nelabai ir galvojo, nes yra didesnių negalavimų. Būna dienų, kai Deimantė tiesiog nekyla iš lovos, alpsta, nieko nepajėgia padaryti. Ryškesnį pablogėjimą ji pajautė šią vasarą. Mokykloje užlipti iš pirmo aukšto į trečią paauglei gana sunkus uždavinys, nes ją dusina, apima silpnumas. Daugelio šių negalavimų priežastis – krūtinkaulio įlinkis, kuris spaudžia širdį. Prieš ketverius metus viena operacija merginai jau buvo atlikta, tačiau ši daug sudėtingesnė. Jau rytoj Deimantei turėtų būti atstatyta krūtinės struktūra, sudėtos specialios metalo plokštelės. Geriausiu atveju merginą iš ligoninės išleis tik po Naujųjų metų, ji turės nešioti specialų įtvarą, o paskui dar laukia keli mėnesiai reabilitacijos. „Jau tada, kai darė ankstesnę operaciją, ją kankino nežmoniški skausmai, buvo leidžiamas morfijus. Ši, kaip teigė medikai, daug sudėtingesnė, bet Deimantė kaip tik susiėmė, įgavo pasitikėjimo, mokykloje gana neblogai atsiskaitinėja, tačiau būna laikotarpių, kai net nėra iš ko vesti pažymių, nes ji dėl prastos savijautos dažnai nelanko mokyklos“, - pasakojo merginos mama. Deimantė su viltimi laukia, kad po operacijos jai prasidės naujas gyvenimas. Nors ji turėjo galimybę pasirinkti, ar operuotis dabar, ar po Naujųjų metų, mergina nusprendė tai daryti kiek įmanoma greičiau, nes gyventi ir nuolat jausti silpnumą, dusinimą – nepakeliama.

Nors mokyklą mergina lanko retokai ir tik tada, kai leidžia sveikata, bet ji stengiasi dalyvauti įvairiuose renginiuose, priklauso tolerancijos grupei, lanko dramos studiją, gražiai piešia. Buvo siūlymų lankyti ir Meno mokyklą, tačiau mergina retoriškai teiraujasi, kaip tai būtų įmanoma, kai didesnę laiko dalį sėdi namuose, guli lovoje ir neturi jėgų kažką daryti. Klasės auklėtoja Regina Mikulienė auklėtinę charakterizavo tik geriausiais žodžiais ir apgailestavo dėl jos sveikatos. „Jau rugsėjo mėnesį jai sakiau, kad reikia kažką žiūrėti, gal sanatorijoje pagulėti, nes visa išblyškusi, gaila žiūrėti“, - pasakojo auklėtoja, sunerimusi dėl ateinančių mokslo metų. „Dalis dalykų net gali būti neatestuoti, nes nelankė, nėra pažymių. Jei mokysis vienuoliktoje klasėje, dėl to gali kilti nesklandumų. Tačiau dabar svarbiausia, kad susitvarkytų sveikata“, - sakė R. Mikulienė.

Daugiavaikės šeimos mama tikina, kad su nerimu laukia vyriausios dukters ir didžiausios savo pagalbininkės operacijos. „Kaip noriu, kad šis laikotarpis greičiau baigtųsi ir viskas praeitų“, - tikino devynis vaikus auginanti moteris. Negana to, sveikatos problemų iškilo ir sūneliui Ričardui, kuriam dar tik dveji su puse metukų. Prieš kurį laiką šeima pastebėjo, kad berniuko pažastyje, vėliau ant kaklo atsirado keistas darinys - augliukas, kuris didėjo ir tapo skausmingas. Mama pasakojo, kad gydytoja siuntė konsultacijai į Kauną, ten medikai nenudžiugino. Jau ketvirtadienį Ričardukui buvo daroma biopsija – imamas mėginys ir nustatinėjama, ar tas darinys nėra pavojingas. Gali būti, kad ir berniukui operacija bus neišvengiama.

Nors šeimoje auga devyni vaikai, kuriems nuo vienerių iki šešiolikos metų, mama tikina nelinkusi prašyti pagalbos. Su šeima bendraujanti seniūnijos neįgaliųjų draugijos koordinatorė Liuda Samuolienė neseniai aplankė šeimą, dovanojo produktų. „Man net nepatogu juos imti, nes ar cukraus, ar kruopų patys galime nusipirkti, vyras dirba, tad nėra labai blogai, nors tokioje šeimoje poreikiai nemaži“, - tikino pašnekovė. Į Valenčiūnus iš Vilkaviškio Merkeliūnų šeima atsikėlė prieš šešerius metus. Čia jie nusipirko nedidelį namuką, pasistatė priestatą, susidėjo naujus langus, įsirengė vonią, tualetą. Viską daro savo jėgomis, tad užtrunka. Dabar tvarkoma namo išorė, bet dar daug ko reikia – ir laiko, ir pinigų tokiems dalykams trūksta. „Būna blogiau, būna geriau, bet gyvename. Žinoma, jei tik kažkas galėtų pagelbėti tvarkant namą, tai būtų didžiulė pagalba“, - tikino A. Merkeliūnienė. Nelinkusi ji per daug dejuoti ir dėl vaikų operacijų. Svarbiausia, kad abiems pagerėtų, nors pinigų prireiks ne tik važinėjimams į Kauną, operacijoms, bet ir medikamentų, vitaminų pirkimui, reabilitacijai.