Gintarė MARTINAITIENĖ Treneriai Vytautas Strokas ir Algirdas Ulinskas sako nepamenantys, kada Lietuvos rinktinėje buvo tiek rajono sportininkų. Šiuo metu rinktinei priklauso keturi sportininkai iš įvairių amžiaus grupių ir skirtingų sporto šakų.
Nuotr. Iš kairės: treneris Vytautas Strokas, Donatas Muraška, Akvilė Andriukaitytė, Modestas Masteika, Beata Beatričė Šiuikaitė ir treneris Algirdas Ulinskas sako, kad vilkėti Lietuvos rinktinės marškinėlius ne tik garbė, bet ir didžiulė atsakomybė.
Jaunieji Jaunimo kūrybos ir sporto centro (JKSC) sportininkai Beata Beatričė Šiuikaitė, Akvilė Andriukaitytė, Modestas Masteika ir Donatas Muraška gali lengviau atsikvėpti – gana intensyvus ir sėkmingas sezonas baigtas, galima pasidžiaugti atostogomis bei pasiektais rezultatais. Nors tobulėti visada yra kur ir tam ribų nėra, treneriai tikina, kad džiaugiasi savo auklėtiniais, jų pasiekimais.
Jauniausia tarp minėtų sportininkų yra šešias klases baigusi B. Šiuikaitė (treneris A. Ulinskas), kuri intensyviau sportu užsiiminėja dvejus metus. Birželio pradžioje mesdama kamuoliuką puikiai pasirodė ir iškovojo pirmą vietą Lietuvos vaikų vasaros lengvosios atletikos pirmenybėse. Vėliau su vaikų rinktine dalyvavo ir Varšuvoje (Lenkija), kur buvo penkta. Treneris įsitikinęs, kad Beatai dar viskas prieš akis, tik reikės nuspręsti, kuria kryptimi eiti, nes pagal amžių kamuoliuko tuoj mėtyti negalės. A. Ulinskas svarsto, gal reikės pasirinkti ieties metimą, gal bėgimą. Pati B. Šiuikaitė dar nežino, kuri sporto šaka jai labiausiai prie širdies.
Lietuvos jaunių rinktinei priklauso ir ne vienam jau gerai žinoma JKSC sportininkė Akvilė Andriukaitytė (treneris A. Ulinskas). Mergina sportuoja nuo ketvirtos klasės ir per tą laikotarpį pasiekė daug puikių rezultatų. Sėkmingas Akvilei buvo ir paskutinis sezonas, nes patekusi į rinktinę čempione tapo ne vienose varžybose. Sunku net išvardinti viso sezono laimėjimus, bet tarp jų ne tik įvairūs Lietuvos čempionatai, bet ir Baltijos šalių čempionatai, pirmenybės, o liepos 14–17 d. Akvilė savo jėgas išbandė ir Tbilisyje (Gruzija) Europos jaunių čempionate. Čia bėgdama 200 m ji buvo aštuoniolikta (24,90 sek.). Asmeninis sportininkės rekordas – 24,54 sek. Jai pačiai prie širdies 100 m. distancijos, tačiau treneris sako, jog kur kas perspektyviau yra 200 m bėgimas. Pradėjus kilti Akvilės rezultatams, ją pastebėjo ir ne vienas Lietuvos treneris, nori sporto mokyklos. Visgi Akvilė, bent jau kol kas, nenori pradėti mokslų kitame mieste, dar nėra apsisprendusi, kuriuo keliu suks ateityje.
Tikriausiai nereikia pristatinėti ir ieties metiko septyniolikmečio Modesto Masteikos (treneris V. Strokas). Jis šiais metais taip pat ne vienam varžovui šluostė nosį, pagerino savo asmeninį rekordą, kai geriausiu metimu ietį numetė 69,95 m. Lukšietis dalyvavo ir Lenkijoje Pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čempionate, kur iš 36 ietininkų užėmė 29 vietą. Aukštų sportinių pasiekimų pasiekė įvairiose Lietuvos bei tarptautinėse varžybose.
Antrus metus sportuoja ir taip pat ietį mėto dar vienas lukšietis, keturiolikmetis Donatas Muraška (treneris V. Strokas). Jis, kaip ir Modestas, sportuoti pradėjo nuo bėgiojimo, bet V. Strokas juokauja, kad jam pabodo mėtomą ietį padavinėti Modestui, tad paragino, kad tai galėtų daryti Donatas. Taip ietis ir prilipo. Lietuvos jaunučių žaidynių lengvosios atletikos varžybose liepos pradžioje D. Muraška ieties metimo rungtyje užėmė antrąją vietą ir iškovojo teisę startuoti Baltijos šalių mače, vykusiame liepos 28 d. Estijoje. Modestas savo amžiaus grupėje čia buvo antras, o Donatas – šeštas.
Kalbėdami apie sportininkų rezultatus abu treneriai pabrėžia, kad ypač užsienyje vykstančios varžyboms reikia ne tik sportinio, bet ir psichologinio pasirengimo.
„Patikėkit, tie Lietuvos marškinėliai labai smaugia ir atsakomybė didžiulė“, – sako V. Strokas.
Daug įtakos turi ir pasikeitusios oro bei klimato sąlygos.
O kaip pasiekiami rezultatai? A. Ulinskas svarsto, kad netiki pasakymu, jog reikia 90 proc. darbo ir 10 proc. talento. Jo nuomone, talento reikia bent 80 proc., nes jei Dievulis nedavė duomenų, tai iš nieko rezultatą išgauti sunkoka. Visgi treneriai neneigia, kad darbo reikia įdėti daug, o jei jaunieji sportininkai neturės noro ir motyvacijos, taip pat nieko nebus. Ne vienas jų užsiima ne tik sportu, bet ir kitomis popamokinėmis veiklomis, bet patikina: protingai suplanavus laiką, įmanoma suspėti viską. Kartais tenka sportuoti penkias dienas per savaitę, tad galima suprasti, jog veikti yra ką.
Kol kas sportininkai mėgaujasi atostogomis, o netolimoje ateityje – nauji mokslo metai, naujas sezonas ir nauji iššūkiai įvairiuose čempionatuose.
Ona iš Patamošupių:
