Smiginio entuziastai turi savo namus

Jau nuo praėjusių metų rudens Šakiuose pažaisti smiginio renkasi entuziastai, kurie savo asmeninėmis lėšomis įrengė smiginio salę ir kviečia šią rajone naują sporto šaką išbandyti ir kitus. Smiginį praktikuojantis Šarūnas Šukaitis sako, kad smiginis – ne tik puiki pramoga, bet ir azartiška sporto šaka. Norint gerai žaisti ir pasiekti aukštus reitingus, reikia įdėti nemažai darbo.

Grupelė bendraminčių (Š. Šukaitis, Tomas Sperauskas Giedrius Sederevičius) smiginį iš pradžių mėtydavo namuose, darbovietėje, vėliau nusprendė susirasti erdvesnes patalpas. Todėl išsinuomojo jas, iš savo lėšų įsigijo ir pastatė penkias lentas (taikinius), o praėjusių metų rugsėjį atvėrė smiginio salės duris.

„Prieš dvejus metus į darbą bendradarbis atsivežė lentą, pradėjom mėtyti smiginį, pramokom, nusprendėm sudalyvauti varžybose, kuriose neblogai pasisekė, taip viskas ir prasidėjo“, – pradžią prisiminė pašnekovas.

Praėjusio antradienio vakarą treniruotis V. Kudirkos 11A įruoštoje smiginio salėje susirinko septyniese. Vyrų akyse buvo matyti noras ir užsidegimas. Čia jie rengia treniruotes-turnyrus. Aktyvių žaidėjų yra apie 12. Kalbiname žaidėją T. Sperauską, kuris laidyti strėlytes į taikinį pradėjo prieš dvejus metus. Kur jo žaidimo sėkmė?

„Gal pergales lėmė sėkmė ir treniruotės... Reikia turėti daug kantrybės, o žaidžiant sukoncentruoti dėmesį. Pradedantiems reikia išmokti skaičiuoti taškus“, – sako Tomas.

Jis yra pakilęs iki devintos vietos Lietuvos reitinge, reitingas keičiasi kas savaitę. Beje, visi kalbinti žaidėjai į varžybas važiuoja už savo pinigus.

G. Sederevičius, dar vienas žaidėjas, sako, kad kiekvienas turi savo techniką: atsistoji prie ribos, svorį permeti ant vienos kojos, paimi strėlytę į rankas, pasvyri į priekį ir meti į taikinį.

Teiraujamės, kokia tai sporto šaka. Dabartinio smiginio pradininkai – anglai, pirmasis oficialus Lietuvos smiginio čempionatas surengtas 1996 m. Šiauliuose. Vyksta atskiros vyrų ir moterų varžybos Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje yra vos pora šimtų registruotų žaidėjų. Norint žaisti reikalingas inventorius: taikinys, strėlytės. Pasak Šarūno, smiginis nėra brangus sportas – taikinys kainuoja apie 40 eurų, strėlytės nuo 5 iki 150 eurų. Jų užtenka ilgai, reikia keisti tik plastmasinius kotelius. Strėlyčių svoris būna iki 50 gramų, tik kiekvienas žaidėjas jas prisiderina pagal savo metimo techniką. Taikinys kabinamas 1,73 m aukštyje, strėlytės mėtomos iš 2,37 m atstumo.

Anot Š. Šukaičio, šis žaidimas turi daug taisyklių, skaičiavimų.

„Žaidžiamas žaidimas „501“. Taškai skaičiuojami pagal lentoje sužymėtus sektorius: išorinėje siauroje juostoje to sektoriaus taškai dvigubinami, o siaurame sektoriuje arčiau centro – trigubinami. Pats centras – 50 taškų, aplink jį – 25. Daugiausia viena strėlyte galima surinkti 60 taškų. Taškai skaičiuojami nuo 501 į apačią, atimant sumestų paskutinių trijų strėlių rezultatą. Laimi, kas pirmasis baigia lygiai „0“, – paaiškina Šarūnas.

Jaunuolis treniruojasi namie, du kartus kartą per savaitę ateina į salę Šakiuose ir dar važiuoja į klubą Kaune. Treniruotėms skiria maždaug po keturias valandas per dieną. Dalyvauja Lietuvos–Baltijos reitingo varžybose. Šarūnas turi ir savo favoritą – Darių Labanauską, kuris yra patekęs į geriausių smiginio žaidėjų pasaulyje dešimtuką ir lig šiol geriausio Lietuvos žaidėjo sosto neužleidžia niekam. Su juo kartu smiginį Šarūnas žaidžia Kaune, klube „Smiginis.LT“, kuriam abu priklauso.

Susidomėję smiginiu, gali apsilankyti V. Kudirkos gatvėje įrengtoje smiginio salėje, smiginio entuziastai atviri: išsilaiko iš savo lėšų, todėl laukia ir paramos, kuri padėtų įgyvendinti planus bei populiarinti smiginį.