A. Šukytė – pasaulio čempionato prizininkė

sukyte2Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį savaitgalį Vilniuje vykusiame 35-ajame pasaulio sambo čempionate Lietuvos atstovai iškovojo tris bronzos medalius. Vienas jų atiteko iš Plokščių kilusiai Aurelijai Šukytei, kuri tikina, kad šis apdovanojimas - puikus įvertinimas bei motyvacija toliau siekti užsibrėžtų tikslų.

Elta nuotr. Aurelijai pasaulio sambo čempionate pelnyta bronza – svarbiausias apdovanojimas jos karjeroje bei didžiulė motyvacija toliau siekti užsibrėžtų tikslų.

Pirmą kartą Vilniuje surengtame pasaulio čempionate iš viso dalyvavo apie 500 kovotojų iš 65 valstybių. Čempionate pirmą kartą pasirodė sportininkai iš tokių šalių kaip Australija, Čilė, Meksika, Irakas. Dalyviai kovojo moterų ir vyrų sportinio sambo bei vyrų kovinio sambo (po devynias svorio kategorijas) varžybose.

Tarp lietuvių medalius iškovojo ir ant prizininkų pakylos užkopė plokštietė Aurelija Šukytė (svorio kategorija iki 68 kg) ir šiaulietė Santa Pakenytė (daugiau nei 80 kg) bei vilnietis Viktoras Tomaševičius.
 
A. Šukytė sportininkės karjerą pradėjo Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centre bei sporto klube „Audra“ pas trenerį Kęstutį Smirnovą. Kiek ji save pamena, sportas ją traukė nuo mažens. Būdama maždaug 13 metų treniruotis pradėjo nuosekliai ir dabar be šio užsiėmimo neįsivaizduoja savo gyvenimo. Kodėl pasirinko būtent sportą? Šypsodamasi Aurelija prisiminė, kad maža buvo labai liekna, be to, ją skriausdavo brolis, tad tai buvo savotiška alternatyva. Pirmiausiai ji pradėjo treniruotis dziudo, vėliau ir sambo.

Šiuo metu mergina Kaune studijuoja policijos veiklą ir sportuoja pas trenerį Edmundą Štarevičių. „Tikrai jaučiuosi savo rogėse“, - pokalbio metu pabrėžė pašnekovė. Kadangi pastarąjį mėnesį Aurelija atliko praktiką Šakių policijos komisariate, čempionatui ruošėsi ne kur kitur, o „Audroje“, padedama pirmojo trenerio K. Smirnovo. „Geranoriškai padėjome pasiruošti ir džiaugiamės pasiektais rezultatais, nors ji gali kur kas daugiau“, - teigė sporto klubo „Audra“ vadovas. Pati Aurelija taip pat pripažino, kad jos sportinis pasirengimas buvo gana prastas, be to, mergina turi sveikatos problemų – gruodžio mėnesį jos laukia operacija, tad gerdama vaistus ji negalėjo treniruotis pilnu pajėgumu. Jei ne šios detalės, K. Smirnovas įsitikinęs, kad Aurelija būtų iškovojusi ir auksą. Visgi, kaip pripažino pati sportininkė, visos varžovės buvo tikrai stiprios ir vertos medalių. Be to, nors giliai viduje ir kirbėjo viltis pelnyti prizinę vietą, iš pradžių ji nelabai tikėjosi laimėti. „Pelnytas apdovanojimas labai didelis įvertinimas ir didžiulė motyvacija sportuoti toliau bei siekti užsibrėžtų tikslų“, - pripažino čempionė. Ji pasakojo, kad čempionate buvo gana sunku įveikti ne tik varžoves, bet ir susitvarkyti su psichologine, vidine įtampa. Tačiau būdama itin atkakli ir užsispyrusi, ką paveldėjo iš savo mamos, ji puikiai susitvarkė ir susikoncentravo. „Sunkiausia buvo pirmoji kova, o paskui tikrai supykau ir nugalėjau“, - teigė A. Šukytė, visas jėgas čempionate atidavusi dėl bronzos medalio. Ji džiaugėsi publikos palaikymu bei tuo, kad kovas pavyko baigti be traumų.

Nors visus pelnytus Aurelijos apdovanojimus būtų sunku išvardinti, šis, suprantama, pats didžiausias ir svarbiausias jos karjeroje. Paklausta apie svajones ir ateities vizijas, mergina pripažino, kad jeigu būtų galimybė, jos tikslas – patekti į olimpines žaidynes. K. Smirnovas kalbėjo, kad svarbiausia neapleisti, neužmigti ant laurų ir kaip iki šiol, taip ir toliau nuosekliai siekti savo tikslų. Be to, nors kai kam ir stebėtina, mergina savo ateitį mato Šakiuose, savame krašte. „Net jei sutingčiau, tai tikriausiai treneris K. Smirnovas prispaustų ir neleistų apleisti sporto“, - juokaudama tikino A. Šukytė.

Sambo - imtynių rūšis ir savigynos veiksmų sistema, sukurta Sovietų Sąjungoje, jungiant įvairių šalių kovos menų elementus. Oficialiu sambo gimtadieniu laikoma 1938 m. lapkričio 16 d. Nuo 1972 m. vyksta tarptautinės sambo varžybos. Ši imtymių rūšis populiari daugiau nei 70 pasaulio šalių.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px