Išmainiusi lėles į kamuolį, skinasi kelią į futbolo elitą

Sandra JUŠKAITĖ

Daugelis paauglių puošiasi, dažosi, konkuruoja, kuri gražiau atrodo ir sulaukia didesnio berniukų dėmesio, tačiau 15-metei Simonai Veličkaitei tai visai nerūpi. Gelgaudiškietei labiau prie širdies – futbolas. Vienerius metus ji mokosi jau ne Gelgaudiškyje, bet Šiaulių futbolo akademijoje.

Nuotr. Simona, pradėjusi žaisti futbolą mokyklos berniukų komandoje, dabar skina pergales Lietuvos rinktinėje.

Naujas gyvenimo etapas

Anksčiau Simona apie šią, galima sakyti, berniukišką sporto šaką net negalvojo. Tačiau pradėjęs žaisti futbolą Simonos brolis, privertė savo sesę į šią sporto šaką pažiūrėti iš kitos pusės. Mergaitė pamažu ne tik pradėjo domėtis šiuo sportu, bet ir pradėjo lankyti berniukų futbolo būrelį mokykloje, nes tuo metu tokio būrelio mergaitėms nebuvo. Dvejus metus pažaidusi mokykloje, Simona nenuleido rankų ir pradėjo domėtis, ar yra tokių būrelių, kuriuose žaistų vien tik mergaitės. Internete rado, kad yra Šiauliuose futbolo akademija, kurioje yra daug sporto šakų, skirtų mergaitėms. Jaunoji futbolininkė nusprendė daugiau pasidomėti šia akademija. Sužinojusi, kad ten mokantis suteikiama gyvenamoji vieta, maitinimas, skiriama lėšų pragyvenimui, nusprendė pasakyti tėvams, kad ji pasiruošusi palikti namus ir pradėti gyventi savarankiškai. Tėvai, matydami didelį užsidegimą dukros akyse, išleido ją mokytis į Šiaulius.

 
Savarankiškas gyvenimas

Būsima dešimtokė pasakojo, kad daugiau bendros kalbos randa su akademijos jaunuoliais nei su buvusiais bendraklasiais, nes akademijoje susirinkę tie žmonės, kuriems įdomus vienas ir tas pats dalykas – sportas. Besimokydama mokykloje šia tema galėjo kalbėti su vienu ar keliais savo bendraamžiais. Mergaitė prisipažįsta, kad buvo labai sunku palikti tėvus, juk tada jai tebuvo tik 14 metų, tačiau noras žaisti futbolą buvo didesnis už tada apėmusį liūdesį.

Gali atrodyti, kad vienam vaikui gyvenant atskirai nuo tėvų, yra sunkiau mokytis, blogėja pažymiai ir nueinama ne tais keliais kaip reikėtų. Tačiau Simonos pradėtas savarankiškas gyvenimas nesugadino nei jos pažymių, nei elgesio, priešingai – žingsnis po žingsnio mergaitė skinasi kelią į futbolo platybes. Mergina pasakoja, kad vasarą ypač daug varžybų, todėl kartais pas tėvus negrįžta pusantro mėnesio, tenka dažniau bendrauti telefonu.

Simonos diena prasideda rytine mankšta, po to pusryčiaujama, einama į pamokas, namų darbų ruošimas ir diena baigiama treniruotėmis. Atrodo, kad namų darbams yra skiriama mažai laiko, tačiau Simona sako, kad užtenka, o jei jo ir pritrūksta, tada tenka prie knygų ilgiau pasėdėti naktį. Nepaisant laiko trūkumo namų darbams atlikti, mergaitė sako, kad ji mokosi beveik vien dešimtukais. Dienos rėžimas yra griežtai prižiūrimas ir yra reikalaujama, kad viskas vyktų savo laiku. Simona gyvena bendrabučio tipo name. Mergaitė turi daug draugių, kurios čia yra suvažiavusios iš visos Lietuvos.

Simona žaidžia moterų komandoj „Gintra – Universitetas“, kurioje vyriausiai žaidėjai jau 44-eri, o Simona yra jauniausia komandoje. Paklausta, kaip moterys žiūri į ją, mergaitė atsako, kad teigiamai. „Visada palaiko ir paskatina, visos gerai sutariam, nes čia yra komanda, o komandoje visos tiesiog privalo sutarti“, – šypsosi Simona. Be šios komandos, mergaitė dar žaidžia Lietuvos rinktinėje. Lietuvoje komanda dabar užima pirmąją vietą, kaip ir praėjusiais metais.

Praeitą savaitę vyko 1994 m. gimusių mergaičių futbolo čempionatas, kuriame Simona kartu su savo bendraamžėmis laimėjo pirmąją vietą. Be šio laimėjimo mergaitė dar gali pasigirti, kad gavo geriausios komandos žaidėjos apdovanojimą. Komandoje ji užima puolėjos poziciją ir sako, kad žaisdama pirmojoje lygoje įmušė 14 įvarčių, o A lygoje - 5.

Simona savo ateitį sieja su futbolu. Ji planuoja baigti Šiaulių futbolo akademiją, pasilikti Šiauliuose ir toliau užsiimti savo mėgstama sporto šaka, iš kurios tikisi užsidirbti pragyvenimui. Kaip jaunoji futbolininkė pasakoja, jei vaikai baigę mokyklą pasilieka Šiauliuose ir toliau intensyviai sportuoja, tuomet treneris išnuomoja butą ir apmoka tolimesnius mokslus. Taip pat vaikams mokama už treniruotes. Šiuos pinigėlius Simona vadina maistpinigiais.

Mergaitė pasakojo, kad dabar artimiausios liepos 8-ąją vyksiančios Tafisos pasaulio žaidynės, kuriose Simona žais su gerokai vyresnių moterų komanda „Gintra – Universitetas“. Į šias žaidynes atvyks keli tūkstančiai įvairių sporto šakų mėgėjų iš 56 pasaulio šalių. Taip pat Simona kartu su komanda dalyvaus UEFA čempionų lygoje.

Paklausta, koks futbolininkas patinka labiausiai, S. Veličkaitė atsako, kad iš užsieniečių – Lionel Messi, o iš lietuvių – Andrius Velička.

Tikimės, kad Simona nepaleis iš rankų kamuolio, sieks savo svajonių ir įrodys, kad ir mažame miestelyje yra labai talentingų vaikų.