Šakių badmintonininkai – Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse

badminto wrPraėjusį savaitgalį Klaipėdoje vyko IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose be kitų sporto šakų entuziastų rinkosi ir badmintono mėgėjai. Tarp jų - ir šakiečiai.
 
Nuotr. Antrą kartą žaidynėse dalyvaujantys Šakių badmintonininkai varžėsi visose kategorijose.
 
Tris dienas trukusiose varžybose dalyvavo 133 sportininkai iš 14 Lietuvos klubų bei Jungtinės Karalystės, Baltarusijos, Kipro ir Estijos. Šakiečiai badmintonininkai Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse dalyvauja jau antrą kartą – pirmą kartą 2009 metais jie rungtyniavo Vilniuje.

Šakių badmintono klubui atstovavo 12 šakiečių, kurie varžėsi visose kategorijose. Jau penktadienį į Klaipėdą atvyko jauniai (jaunesni nei 19 metų). Šioje kategorijoje šakiečiams atstovavo Andrius Bendoraitis, Džiugas Karalius ir Urtė Gečaitė. Pastaroji moterų dvejetų kategorijoje iškovojo sidabro medalį, o vienetuose pateko tarp aštuonių stipriausių. A. Bendoraitis vyrų vienetų kategorijoje pateko tarp 16 pajėgiausių.

Suaugusiųjų kategorijoje šakiečiai neiškovojo medalių, tačiau net trijose kategorijose buvo labai arti jų. Ketvirtosios moterų dvejetų kategorijoje liko šakietės Inga Bankauskienė ir Erika Štrimaitytė, taip pat šakietis Stanislovas Grincevičius net dviejose kategorijose liko ketvirtas – mišriam ir vyrų dvejetuose.

Veteranų grupėje geriausiai sekėsi Vaidai Gečienėi, kuri poroje su jau dešimtmetį Kipre gyvenančiu Ovidijumi Žukausku mišrių dvejetų kategorijoje iškovojo aukso medalį.

Šiais metais Klaipėdoje vykusiose žaidynėse susirinko 24 skirtingų sporto šakų mėgėjai iš Lietuvos ir dar 20 pasaulio šalių. Pirmosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės surengtos 1978 metais Kanadoje, Toronte. Vėliau jos vyko Čikagoje, o 1991 metais sugrįžo į Lietuvą ir čia rengiamos kas ketveri metai.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.