Irena iš Šakių:Panašiai jaučiuosi. Per tris paskutinius mėnesius turėjau dvi netektis. Labai trūksta tėvų... Tačiau turiu seserų, brolių. Esu dirbanti, susitinku su kuo nors, nuvažiuoju į renginius. Visgi yra daug vienišų žmonių. Manau, reiktų juos dažniau aplankyt, turiu tokią laiptinės kaimynę, kaskart ją aplankau. Neturėtų vieniši žmonės užsidaryti, o daugiau bendrauti. Girdėjau, kad yra ir „Sidabrinė linija“, į kurią galėtų vienišas žmogus paskambinti.
Juozas iš Kriūkų:Apie tokią dieną nežinojau. Nesijaučiu vienišas. Nors teoriškai esu vienišas, bet praktiškai ne. Man smagu vienam. Tik niekada tokio darbo nedirbau, kad būčiau vienas. Visada minioje. Šiuo metu veiklos turiu mažiau. Jeigu aš sugebu vienas dirbti ir valioju – geriau jau vienam, kad niekas netrukdytų. Kuriu taip pat vienas, repetuoju, kad niekas neklausytų. Be abejo, aplinkui daug vienišų žmonių, ypač našlių. Jie vienas pas kitą eina pasikalbėti, aš nelabai to noriu.
Kristina iš Girėnų:
