Draustis pasėlius skatina įmokų kompensavimas

Pakruojo rajone ūkininkaujantis Gedas Špakauskas įsitikino, kad ūkio gyvybingumą jam padėjo išlaikyti draudimas. Asmeninio archyvo nuotr.

Taikyti rizikos valdymo priemones ūkininkai skatinami kompensuojant dalį už pasėlių draudimą sumokėtos įmokos. Paraiškos šiai paramai, teikiamai pagal Lietuvos žemės ūkio ir plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“, priimamos nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjo žemės ūkio valda, administracijose.

Pajuto draudimo naudą

„Ne taip seniai pradėjau drausti pasėlius. Šiemet bus tik trečias sezonas, bet pernai, kai laukus nusiaubė didžiulė kruša, pajutau draudimo naudą. Apie 40 proc. pasėlių derliaus dar nebuvau nuėmęs. Kai kuriuose laukuose stichija suniokojo apie 90 proc. juose užauginto derliaus. Draudimas apsaugojo ūkį nuo didžiulių nuostolių, nes gautos išmokos beveik padengė tą sumą, kurią būčiau gavęs už sėkmingai nuimtą derlių, – patirtimi dalijasi Pakruojo rajone ūkininkaujantis Gedas Špakauskas. – Anksčiau pasėlių nedrausdavau, bet dažnėjančios stichinės nelaimės, nuo kurių tai vienur, tai kitur nukenčia ūkininkai, pakeitė požiūrį į draudimą – nėra jokių garantijų, kad kitąkart jos neįsisuks į tavo laukus. Keičiantis klimatui pasėlių draudimas labai naudingas ūkininkams, ypač turintiems finansinių įsipareigojimų.“

Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ duomenimis, vien tik 2023 m. rugpjūčio pradžioje prasiautusi audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams, kurie buvo apdraudę pasėlius, padarė per 10 mln. eurų nuostolių. Buvo pažeista daugiau kaip 28 tūkst. ha pasėlių. Dėl praėjusių metų vasaros sausros iš 9,6 tūkst. ha apdraustų pasėlių apie pusės jų savininkai kreipėsi į minėtą draudimo įmonę dėl žalos įvertinimo.

Draustis skatina kompensacija

Kaip teigia ūkininkas G. Špakauskas, drausti pasėlius skatina ir dalies draudimo įmokos kompensavimas. „Draudimas – ne uždarbis, bet rizikos valdymo priemonė, padedanti išsaugoti ūkio gyvybingumą, apsisaugoti nuo didelių nuostolių. Tačiau, jei pasėlių draudimo įmokos nebūtų kompensuojamos, gal ir sunkiau būtų ryžtis apsidrausti pasėlius, juo labiau kad įmokos didėja. Pernai už pasėlių draudimą sumokėjau apie 6 tūkst. eurų, šiemet įmoka sieks apie 8 tūkstančius. Tačiau kai dalis įmokos kompensuojama, prieš galimas stichinių nelaimių pasekmes pasėlių draudimas nebeatrodo kaip didelė finansinė našta“, – sako pašnekovas.

Pagal SP intervencinės priemonės veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“ parama teikiama už draudimo sutarties įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausančius bei einamaisiais metais deklaruotus pasėlius ir (arba) augalus.

Paramos suma apskaičiuojama pagal didžiausius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas.

Kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos.

2024 m. paraiškų priėmimo laikotarpiui skirta daugiau kaip 2,271 mln. eurų paramos lėšų.

Remiama veikla ir galimi pareiškėjai

Ši SP intervencinės priemonės parama teikiama pareiškėjams, bet kurioje pasirinktoje draudimo įmonėje nuo sausros (sausra augalų vegetacijos laikotarpiu pagal Aplinkos ministro įsakymą) ir (arba) iššalimo rizikos apdraudusiems remiamus auginamus pasėlius ir (arba) augalus, už kurių auginimą Tiesioginių išmokų taisyklėse nustatyta tvarka mokamos tiesioginės išmokos, kompensuojant dalį ūkininko sumokėtos draudimo įmokos sumos.

Draudimo įmokų dalis kompensuojama fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, kuri atitinka aktyvaus ūkininko reikalavimus, ir kurie savo vardu yra įregistravę valdą. Ši parama neteikiama asmenims, kuriems iškelta bankroto byla arba kurių veikla likviduojama.

Draudimo sutartis laikoma tinkama, jeigu pagal ją numatyta padengti nuostolius, kai dėl sausros ir (arba) iššalimo sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės produkcijos.

Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas.

ES ir ZUM logo

 



 d-0114

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kas lemia žemą rajono poziciją švietimo srityje?

klausimelis 05 21Edvinas iš Šakių:

Manau, mokiniai yra per mažai motyvuoti mokytis. Aš, pavyzdžiui, baigiau aštuonias klases, buvo kitokie laikai, bet siekiau, stengiausi mokytis. Ir toliau mokiausi, baigiau technikumą. Sūnus baigė universitetą, anūkai dar maži. Kaimo vaikai mokosi ne prasčiau. Netgi labiau pasiekia aukštų pasiekimų. 

klausimelis 05 21 2

Ričardas iš Bliuviškių:

Manau, ir tėvai turėtų labiau rūpintis vaikų mokslais. Bet yra ir pačių mokinių be motyvacijos. Mačiau – stovi prie Darbo biržos du mokiniai, o ne pamokose. Savo laiku siekiau mokytis, nebuvo jokia kančia eiti į mokyklą. Baigiau devynias klases, vėliau įsidarbinau. Girdėjau – Griškabūdyje mokytojų trūksta. Netiesa, kad kaimo vaikai prasčiau mokosi, mūsų kaime vienoje šeimynoje augantys vaikai labai aukštų rezultatų yra pasiekę.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.