Nuotr. Šiandien Šakių ligoninėje chirurgo paslaugos teikiamos visą parą, tad esant skubiam atvejui net ir naktį atliekamos operacijos.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, remdamasis Valstybinės ligonių kasos atliktos rajoninių ligoninių analizės duomenimis ir Valstybinės sveikatos įstaigos akreditavimo priežiūros tarnybos nustatytais faktais, vienu iš kriterijų DELFI nurodė, kad rajoninėse ligoninėse nebuvo tinkamai visą parą užtikrinamas paslaugų teikimas. Ir tai ne vienintelė bėda.
Į „juodąjį“ sąrašą patekusi Šakių ligoninė, kaip rašoma straipsnyje, visą parą neužtikrina chirurgo paslaugos.
Valstybinės ligonių kasos atliktos analizės duomenys rodo, kad kai kuriose rajoninėse gydymo įstaigose dirbantys specialistai neturėjo tinkamos kvalifikacijos ar net apskritai dirbo be galiojančių kvalifikacinių licencijų. Tiesa, Šakių ligoninės šiame sąraše nėra.
Beje, DELFI iškėlė ir kitą nerimą keliantį faktą – dirbančių gydytojų amžių. Pastebima tendencija, kad rajonų ligoninėse dauguma medikų vyresni nei 55 metų, ir nors gydytojų parengiama pakankamai, jauni medikai renkasi ne rajonines ligonines. Tačiau reikia pastebėti, kad tokia situacija klostosi ne tik medicinoje, bet ir kitose srityse, pavyzdžiui, švietimo įstaigose.
DELFI pavyko gauti ir iki šiol po devyniais užraktais slėptą šalies ligoninių sąrašą, kuriame pateikiama jų finansinė būklė 2017 m. Neigiami balansai nurodomi 17-kos ligoninių, iš kurių 15 veikia rajonuose, metinėse finansinėse ataskaitose. Šakių ligoninė, kaip nurodoma sąraše, „į minusą“ nedirba.
Mums pavyko susisiekti su šiuo metu atostogaujančiu Šakių ligoninės vadovu Algirdu Klimaičiu, kuris DELFI straipsnį įvertino kaip vasaros karščių, kai oras įkaitęs virš 30 laipsnių, padarinį.
„Mano manymu, publikacijos tikslas – kelti sumaištį, didinti gyventojų nepasitikėjimą gydymo įstaigomis ir klaidinti visuomenę, – įsitikinęs A. Klimaitis. – Gal kol kas nedramatizuokime ir palaukime sprendimų.“
Užvakar vykusioje spaudos konferencijoje dėl numatomo pertvarkyti ligoninių tinklo ir paskelbto „juodojo“ sąrašo, kurią organizavo Seimo opozicinės frakcijos, dalyvavo ir rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis, pakviestas kaip vienos iš savivaldybių, kurios ligoninė pateko į „juodąjį“ sąrašą, vadovas.
„Mes nesame prieš reformas. Šiuo metu vyksta jau ketvirtasis restruktūrizavimo etapas, perskirstomos paslaugos. Vienos teikiamos, kitos neteikiamos. Mūsų rajonas po trečiojo etapo neteko akušerijos paslaugų. Puikiai suprantame, kad mažėjant gyventojų skaičiui reikia priimti kai kuriuos iššūkius, tačiau DELFI straipsnis, švelniausiai sakant, yra šmeižtas, kad ligoninių vadovai ir merai dangsto ir paslaugų prastą kokybę, ir gydytojų nekvalifikuotumą, – piktinosi E. Pilypaitis. – Išeitų, kad įtrauktose į „juodąjį“ sąrašą ligoninėse viskas labai blogai, o tose, kurios neuždaromos, viskas labai gerai.“
Jo manymu, tai spjūvis į veidą daugiau nei šimtui mūsų medicinos personalo žmonių, nes mes tarsi pasakome, kad jie niekam tikę.
„Ir taip kalbama valstybėje, kuri teigia turinti antiemigracinę politiką. Tai kur ji yra, jei mes medikams parodom kryptį į užsienį. Kodėl jaunimas, studijuojantis mediciną, lygiagrečiai mokosi ir skandinavų kalbų? Medicinos tikslais? Aišku, kad ne. Jie jau dabar projektuoja, kur išvyks. Kodėl tokių apklausų niekas nedaro? – stebėjosi rajono savivaldybės meras, nesuprasdamas, kodėl užkliūva gydytojų amžius. – Tai ką daryti medikui, jei jam 58-eri ir iki pensijos liko septyneri metai? Kiek yra gerų ir vyresnio amžiaus specialistų, prie kurių durų rikiuojasi eilės.“
Jam kilo ir daugiau klausimų, apie kuriuos buvo kalbama spaudos konferencijoje: kodėl tos pačios operacijos, tarkim, apendikso, trečiajam lygiui apmokamos brangiau nei antrajam, kodėl ligoniai, kuriems reikalingos paprastos operacijos, siunčiami į Kauno klinikas, dėl ko ten sudaromos eilės, o žmonės negali patekti pas tam tikrų sričių specialistus.
Rajono vadovas pabrėžė, kad chirurgo paslauga Šakių ligoninėje suteikiama visą parą. Tad anesteziologo taip pat, nes kitaip ligonio operacijai neužmigdysi.
„Kai ieškojome galimybių susitikti su sveikatos apsaugos ministru, gavome atsakymą, jog tik po atostogų, ir buvome nustebę, kad jis dar prieš atostogas lankėsi Jurbarke, net neinformavęs aplinkinių savivaldybių vadovų. Būtume nuvažiavę kad ir stebėtojų teisėmis. Vis tiek juk reikia žinoti, ką jis šneka, o ne tik spaudoje skaityti“, – neslėpė nusivylimo E. Pilypaitis, kurio teigimu, jau pats laikas būtų pradėti kalbėtis apie restruktūrizacijas ir kokios jos bus.