Silpnėjantis regėjimas – nuotolinio mokymosi padarinys?

zvilgsnis
Gydytoja-oftalmologė Gitana Bacevičienė sako, kad daugėja prastai matančių vaikų ir ragina vizitų pas specialistus neatidėlioti. D. Pavalkio nuotr.

Raminta Majauskaitė

Pandemijos metu moksleiviai yra priversti dirbti iš namų. Jiems tenka dalyvauti nuotolinėse pamokose, atlikti namų darbus kompiuteriu. Be to, laisvalaikiu dažniausias susisiekimo su bendraamžiais būdas – mobilusis telefonas. Viso to šalutinis poveikis – regėjimo sutrikimai.

„Jaunuolių nuotolinis mokymasis padarė neigiamą įtaką jų akių sveikatai – daugėja prastai matančių vaikų, – teigia optikos „Žvilgsnis“ gydytoja-oftalmologė Gitana Bacevičienė, – džiugu tik tai, kad moksleiviai dėl pagalbos dažniausiai kreipiasi laiku, nes akių jautrumas, perštėjimas, traiškanojimas ar skausmas trikdo jų darbą.“

Pasak G. Bacevičienės, tėvai labiau turėtų atkreipti dėmesį į vaikų savijautą, ypač mažamečių, kuriems sunku patiems atpažinti pirmuosius pablogėjimo požymius – tokius kaip paraudusios akys, dažnas mirksėjimas, akių trynimas. Jei vaikas lenkiasi arčiau kompiuterio ekrano, sąsiuvinio lapo arba skundžiasi galvos skausmu, kurio prieš tai nejautė, vertėtų sunerimti.

„Naudingos tiek vaikams, tiek suaugusiems galėtų būti įvairios akių mankštos, pavyzdžiui, judinti akis į visas puses, turint laisvą minutėlę ramiai pažiūrėti pro langą, pastebėti tolumoje esančius objektus ar delnus patrynus šiltus juos palaikyti ant užmerktų akių. Be to, svarbiausia yra intensyviai dirbant prie kompiuterio ekrano daryti nedideles pertraukėles ir kuo daugiau laisvo laiko praleisti gryname ore“, – rekomenduoja G. Bacevičienė.

D. Zaleskienės ambulatorijos vadovė, šeimos gydytoja Vilma Kazakauskienė įspėja, kad per karantiną akių nuovargis paūmėjo ne tik vaikams, bet visų amžiaus grupių žmonėms, tad ragina nedelsti ir, tik pastebėjus simptomus ar diskomfortą, iškart apsilankyti pas gydytoją.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.