Rugsėjį priėmus sprendimą dėl sveikatos centro kūrimo, praėjusią savaitę į susitikimą rinkosi sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų vadovai, priėmę reikalingus procedūrinius sprendimus. Visgi entuziazmo ne marios, klausimų ne vienas, tačiau trauktis nėra kur. Net valdžios atstovai, kalbėdami apie lėšų įsisavinimą, sutinka, kad ministerija tarsi visus nuleido į darželio smėlio dėžę, numetė kelis žaislus ir liepė pasidalinti.

Kaip susitikimo pradžioje informavo savivaldybės gydytoja Edita Zubrickienė, vienas pagrindinių susitikimo tikslų – aptarti paslaugas, kurios bus teikiamos atskiruose juridiniuose vienetuose pasirašius bendradarbiavimo sutartis. Iš principo, įstaigos kaip dirbo, taip ir dirbs, tik jų veiklą turės koordinuoti viena įstaiga ir jos galės pretenduoti į lėšas paslaugoms gerinti.

E. Zubrickienė apgailestavo, kad prie sveikatos centro neprisijungė Zanavykų klinika bei D. Zaleskienės ambulatorija, šią galimybę tikino dar svarstanti Zita Gyvytė, vadovaujanti Zanavykų optikai, neaiškumų kyla ir projektinę paraišką dėl psichikos dienos stacionaro plėtros pateikusiai gydytojai Laimai Starkauskienei (Šeimos klinika). Tačiau meras Raimondas Januševičius ir vicemeras Darius Jakavičius akcentavo, kad jeigu L. Starkauskienės įstaiga nesutiktų dalyvauti centro veikloje, tai pakibtų ir investicijos psichikos paslaugoms.

„Jūs turite dalyvauti, nes pateikėte projektą“, – tikino jie ir pridūrė, kad psichikos dienos paslaugos yra sudėtinė sveikatos centro dalis.

Vėliau vicemeras Egidijus Peleckis aiškino, kad kol nesinaudojama investicijomis, įstaiga nėra įsipareigojusi, bet jeigu naudojasi investicijomis, atsiranda įsipareigojimai bei atsakomybė. Ir jeigu privačios įstaigos dar gali rinktis – dalyvauti sveikatos centro veikloje ar ne, tai savivaldybei pavaldžios įstaigos tokios galimybės neturi, nes už jas sprendžia savivaldybė ir sprendimas jau priimtas.

„Kas tas bendradarbiavimas ir kokios bendradarbiavimo sąlygos? Tai visiškai neaišku“, – teiravosi L. Starkauskienė ir pripažino maniusi, kad susitikimo metu bus detaliai aptariama bendradarbiavimo sutartis.

E. Zubrickienė kvietė įstaigų vadovus balsuoti dėl sutikimo bendradarbiauti, nes „viską reikia protokoluoti“, tačiau L. Starkauskienė kėlė retorinį klausimą, kaip galima kelti ranką, jei nežinai sąlygų.

Vėliau paaiškinta, kad bendradarbiavimo sutartį turės parengti centro veiklą koordinuojanti įstaiga – Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centras (PASPC), nors laikinoji įstaigos vadovė Laura Rusakevičienė dėl tokio sprendimo entuziazmu netryško.

„Ką tas koordinatorius koordinuos?“ – klausė ji, tačiau jai buvo atsakyta, kad visa tai bus numatyta sutartyje, o koordinatorius – tai pirmiausiai įstaiga.

E. Zubrickienė informavo, kad sveikatos centre turės būti užtikrinama šeimos medicina, pirminė ambulatorinė sveikatos priežiūra, pirminė ambulatorinė odontologija, ambulatorinės slaugos paslaugos namuose. Kol kas neaišku, kuri iš sveikatos centro veikloje dalyvaujančių įstaigų galėtų užtikrinti cukrinio diabeto slaugos paslaugą, tad tai palikta atviru klausimu. Svarstoma ir dėl ambulatorinės paliatyvios pagalbos paslaugos. Privalomos ir antrinio lygio paslaugos, kurias teikia Šakių ligoninė. Centro veikloje numatytos ir privalomos visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos.

Įstaigos, sutikusios dalyvauti centro veikloje, galės pretenduoti į projektines lėšas, skirtas gerinti sveikatos paslaugų kokybę, tačiau lėšų suma, kaip vertino vicemeras D. Jakavičius, yra liūto ašaros.

„Nuleido į darželio smėlio dėžę, numetė kelis žaislus ir liepia pasidalinti“, – pripažino jis.

Kaip žinia, pirminiam lygiui maksimali lėšų suma, kurią įstaigos galėtų įsisavinti rengdamos projektus, yra apie 280 tūkst. eurų, antriniam lygiui – kiek daugiau nei 400 tūkst. eurų, o pritrūkus pirminiam lygiui, ši suma, anot E. Zubrickienės, dar gali būti perskirstoma. Visgi ambulatorijų vadovės, išgirdusios savivaldybės gydytojos paaiškinimą, kad bus atsižvelgiama į prisirašiusiųjų skaičių, svarstė, ar mažosioms įstaigoms apskirtai kas liks.

„Jūs ateinate su mažesniu paslaugų paketu, pavyzdžiui, jūs ateinate su dviem kryptim (šeimos paslaugos ir odontologija), o pirminis (Šakių PASPC) turi kelias kryptis, natūralu, kad didesnis finansavimas atiteks jiems“, – aiškino E. Zubrickienė.

Šakių PASPC laikinoji vadovė L. Rusakevičienė klausė, tai kokia gi ta suma gali priklausyti vienai įstaigai.

„Iš kur žinot, kiek mums lėšų priklausys. Yra bendra suma pirminiams, dalyvauja daug. Pagal tai mes turime planuotis, ką galėtume daryti. Kokia ta suma?“ – klausė įstaigos vadovė, tačiau konkretaus atsakymo nebuvo, nes ta suma, savivaldybės gydytojos žodžiais, dar neišskaičiuota.

Buvo galima suprasti, kad daugiau aiškumo galimai bus, kai bus parengta sutartis (turėtų būti parengta iki lapkričio 9 d.), mat dabar klausantis susidaro įspūdis, kad visiems labiau aišku, kad neaišku, o daryti vis tiek reikia, mat tokį matymą turi Sveikatos apsaugos ministerija, kuri įsitikinusi, kad sveikatos centrai priartins būtinas paslaugas arčiau gyventojo.

„Sveikatos centruose šeimos gydytojai bus kviečiami burti komandas, kurias sudaro slaugytoja, akušeris, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas, socialinis darbuotojas ir atvejo vadybininkas. Pastarasis padės užtikrinti, kad sudėtingų sveikatos problemų turintys pacientai greičiau gautų visas reikiamas paslaugas – pagelbės registruojantis, nurodys, kaip elgtis, primins apie vizitus, tyrimus. Taip bus sutrumpinamas paciento patekimo pas gydytoją kelias ir sumažinama šeimos gydytojui tenkanti našta. Šeimos gydytojų komandos padės užtikrinti, kad pacientui būtų suteikta visapusiška pagalba“, – rašoma ministerijos pranešime.