Pasak Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkės Rimos Rauktienės, tokia galimybė būtų, jei Gelgaudiškyje veiktų vidurinė, o ne pagrindinė mokykla. Tam pritarė ir rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Paliukėnas. Praėjusią savaitę Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos ir „Žiburio“ gimnazijos vadovai aiškinosi, kokia būtų nauda moksleiviams ir mokyklai, kas už ką būtų atsakingas.

Diskusijose tokiai minčiai nepritarė „Žiburio“ gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė. Mat tuomet būtų nuskriausti mokiniai, kurie Gelgaudiškio gimnazijos klasėje galėtų mokytis tik „B“ lygiu, o norint siekti aukštojo mokslo diplomo privaloma pasirinktus dalykus mokytis „A“ lygiu.

Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos direktorius teigė priešingai – vaikams nereikėtų važinėti, jie galėtų mokytis arčiau namų, susitaupytų savivaldybės skiriamos mokinių pavėžėjimo lėšų.

 

E. Pauliukėno teigimu, diskutuojant iškilo klausimas: „Kaip reaguotų kitos Panemunės mokyklos, jei Gelgaudiškyje leistume įsteigti gimnazijos skyrių?“ Sukvietus pokalbiui Kidulių, Kriūkų, Lekėčių ir kitų pagrindinių mokyklų vadovus, paaiškėjo, kad jie prieš tokio skyriaus steigimą ir mano, jog visos mokyklos turi turėti vienodą statusą. Todėl nė vienai nereikėtų daryti išlygų.

„Šiandien diskutuoti šiuo klausimu ankstoka. Pirmiausiai Šakių „Žiburio“gimnazijos vadovai turėtų susitikti su jos skyriuje norinčiais mokytis moksleiviais ir jų tėvais, – tvirtino Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas. – Reikėtų jiems išaiškinti, ko jie netenka rinkdamiesi gimnazijos klasę savo mokykloje, kokie privalumai – diferenciacija, lygių pasirinkimas ir kt. – laukia besimokant Šakiuose. Tada paaiškėtų, ar iš tiesų reikia Gelgaudiškyje steigti „Žiburio“ gimnazijos skyrių.“

Posėdžio metu buvo nuspręsta ateinantį pirmadienį Gelgaudiškio pagrindinėje mokykloje susitikti su dešimtokais ir jų tėvais, kad galėtų pasikalbėti apie visus pliusus ir minusus.

„Kadangi šių metų rugsėjį visoje šalyje nelieka vidurinių mokyklų – jos tampa pagrindinėmis, prie jų pradeda kurtis gimnazijų skyriai, – tvirtino R. Dumbliauskas. – Kiek žinau, Virbalyje toks skyrius jau kuriamas. Tikėdamiesi, kad nauja rajono valdžia palankiau žiūrės į žmonių lūkesčius, kreipiamės su prašymu turėti gimnazijos klasę savo mokykloje. Vaikai iš tolesnių kaimų galėtų vidurinio ugdymo siekti arčiau namų, o mokytojai ramiai sulauktų pensijos.“

Pasak Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos direktoriaus, tai paskutinis bandymas mokykloje turėti vidurinį ugdymą, o toks skyrius niekam nepakenks. Jo teigimu, norą mokytis gimnazijos skyriuje šiuo metu yra pareiškę 21 dešimtokas ir 22 devintokai.

„Kadangi tarybos sprendimu Šakių „Žiburio“ gimnazijoje yra formuojamos tik trys klasės, ji turi teisę pasirinkti vaikus pagal jų mokymosi lygį, nors visi vaikai turi teisę įgyti vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, yra mokinių, kurie turės važinėti į Lukšius, – konstatavo faktą tarybos narė Eglė Dragūnaitytė. – Mane stebina buvusios ir dabartinės tarybos plokščias požiūris į Gelgaudiškio problemą, kuri ateityje taps našta visam rajonui.“

Tarybos narė nesupranta, kodėl visi apie mokymosi lygius kalba taip, lyg vidurinį išsilavinimą norėtume suteikti tik tiems, kurie bus mokslų daktarais. O kitiems išsilavinimo nereikia? Ne visi tėvai šiandien gali vaikus išleisti mokytis profesijos ir įgyti vidurinio išsilavinimo, tarkim, kad ir į Kauną. O baigę vidurinę mokyklą jauni žmonės gali ir mokytis, ir dirbti, kad būtų mažesnė našta tėvams.

„Kai apie galimybę pagrindinėje mokykloje steigti gimnazijos skyrių kalbėjausi su Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Švietimo organizavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu Petru Navicku, jis buvo kategoriškai prieš“, – atviravo R. Rauktienė.

E. Pilypaičio teigimu, gautas Švietimo ir mokslo ministerijos raštas atsako į visus klausimus. Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas informavo, kad kaimo gyvenamosios vietovės mokykloje gali veikti gimnazijos struktūrinis padalinys, turintis po vieną vienuoliktą ar vienuoliktą–dvyliktą klases.

Tokiu atveju mokykla negalės užtikrinti mokiniams galimybių rinktis mokomuosius dalykus ar jų modulius, tačiau bus užtikrintas vidurinio išsilavinimo prieinamumas. Raštą paruošė Švietimo ir mokslo ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Salomėja Gongapševienė.

„Pagal šį raštą Gelgaudiškyje steigti gimnazijos skyrių lyg ir būtų galima, tačiau gal nebuvo atkreiptas dėmesys, kad mokykla pagrindinė. Ne teisininkas atsakė, – vis dar abejojo E. Paliukėnas. – Vis tik reikia išsiaiškinti visus niuansus.“

Kadangi švietimiečiai nepatikėjo S. Gongapševienės paruoštu raštu, susisiekėme su ja ir mes. Labai jau rūpėjo perklausti, ar tikrai galima pagrindinėje mokykloje steigti gimnazijos klasę. Atsakymas buvo trumpas ir labai aiškus: „Taip, galima. Juk pats gimnazijos skyrius steigsis ne pagrindinėje mokykloje, o jos patalpose.“ Viename pastate gali netrukdomai gyvuoti dvi atskiros mokyklos.