Antradienį Barzdų seniūnijoje buvo sprendžiamas Griškabūdžio gimnazijos Barzdų pradinio ugdymo skyriaus likimas – naujus mokslo metus čia besimokantys vaikai pradės savo kaime ar vyks mokytis kitur?

Griškabūdžio gimnazijos direktorius Arūnas Šalnaitis į susirinkimą atvykusiems Barzdų kaimo gyventojams stengėsi paaiškinti, kurgi yra problema ir kodėl apskritai dėl skyriaus likimo iškilo klausimas.

Mokinių skaičius Barzdų skyriuje tenkina reikalavimus, šiuo metu čia mokosi 20 pradinukų ir aštuoni ikimokyklinukai. Mokinio krepšelis ir praėjusiais kalendoriniais metais, ir šiais taip pat yra pakankamas. Lėšų pakanka pedagogų atlyginimams bei kitoms reikmėms, susijusioms su ugdymo procesu.

Tačiau... Šio skyriaus problema – pastatas. A.Šalnaičio teigimu, pastatas, kuris yra skirtas 250 mokinių, dabar tarnauja apytiksliai trisdešimčiai, jis dėvisi, jo sutvarkymui reikalingos investicijos. O čia ir prasideda bėdos.

Barzdų skyriuje yra ikimokyklinio ugdymo grupė, kurioje mokosi apie 10 vaikų. Šių 3–6 m. vaikų ugdymui reikalingos atitinkamos sąlygos bei higienos normos. Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai pateikė A. Šalnaičiui raštą, kuriame nurodyta, kokie darbai turi būti atlikti, kad čia ir toliau galėtų būti ugdomi mažyliai.

Rajono savivaldybės Ūkio skyriaus specialistams atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad darbams atlikti reikėtų nei daug, nei mažai – 85 tūkst. eurų. Savaime suprantama, Griškabūdžio gimnazija tokių pinigų neturi. Direktorius apskaičiavo: jei skyrius būtų uždarytas, mokinių vežiojimas, pavyzdžiui, į Griškabūdžio gimnaziją metams atsieitų apie 800 eurų.

Pagarsinus, jog remontas atsieitų 85 tūkst. eurų, gyventojams pasidarė įdomu, o kas už tokią didelę pinigų sumą būtų padaryta. Paaiškinta, kad už šias lėšas būtų pakeistas linoleumas, pakeisti penki unitazai, keturios kriauklės, būtų atliktas sienų, grindų remontas, įrengta smėlio dėžė, atliktas kapitalinis laiptų remontas, šildymo katilo 140 kW, kamino pakeitimas, pakeisti langai, teritorija aptverta tvora ir t. t. Kitaip sakant, darbų, kaip ir jiems atlikti skirtų lėšų, – daug.

Skyrius liks

Kalbėti atsistojęs rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius susirinkusių Barzdų kaimo gyventojų klausė, ar turi išlikti mokyklos skyrius, ar ne. Jie, žinoma, vienbalsiai atsakė, kad turi. J. Bertašius, nevyniodamas žodžių į vatą, ir pats pritarė – skyrius turi išlikti. Tačiau prie jo išlikimo turės prisidėti ne tik savivaldybė, bet ir visa Barzdų bendruomenė, o labiausiai – skyriuje besimokančių vaikų tėvai.

Liūdnokas rajono biudžeto prognozes pristatęs meras pasakė, kad visus darbus galima atlikti už perpus mažesnę sumą.

„Ir ne visus išvardytus darbus reikia daryti. Langų keisti tikrai nereikia, stogelį gali sutvarkyti seniūnas, kaip jis tai padarys – nežinau, čia jo problema. Kad reikia kamino – sutinku, o dėl pečiaus – dar pažiūrėsim“, – kalbėjo rajono vadovas.

Mero išmonė tuo nesibaigė, jis seniūnui teigė, kad remonto darbus atlikti turės socialines pašalpas gaunantys gyventojai. Iš 37 jas gaunančių Barzdų gyventojų liepė atsirinkti dešimt geriausių, tinkančių šiam darbui.

„Tie 85 tūkst. eurų apskaičiuoti, jeigu darbus atlikti atvažiuotų pasamdyta firma. Darbus galima atlikti ir gyventojų pajėgomis“, – mintį tęsė J. Bertašius.

Tiesa, kai prasidės darbai, Barzdų gyventojai turėtų nepamiršti pagalbon pasikviesti ir mero, kuris žadėjo ne tik seniūnui padėti darbus surašyti, bet ir papasakoti, kaip sumaišyti betoną, kiek cemento įpilti.

Auksiniai vaikai

Susirinkime dalyvavusi rajono savivaldybės Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė mero buvo paprašyta pasakyti, „ar jis kalbėdamas apie biudžetą ir kitus dalykus pamelavo nors žodį“.

E. Grigaitienė teigė, kad žiūrėdamas į „plikus“ skaičius, t. y. remontui reikalingus 85 tūkst. eurų ir į skyriuje besimokančių vaikų skaičių, pradedi galvoti, kad tai yra visų mokesčių mokėtojų pinigai. Tačiau visuomet yra žmogiškasis faktorius. Pasak vedėjos, jeigu iš tikrųjų reikėtų 85 tūkst. eurų ir nebūtų įmanoma sutaupyti, tai šie vaikai pasidarytų „auksiniai“.

„Tuomet peršasi mintis: ar ne geriau tą vaiką saugiai atvežti į gimnaziją, kad jis ten mokytųsi? Jeigu tai būtų tarybos reikalas, tai negalėčiau atsakyti, kaip būtų, nes tiek pinigų neturime. Bet jei prie to betono maišymo prisidės visa bendruomenė su meru priešaky, tai gal ir įmanoma. Daugiau neturiu ką pasakyti“, – komentavo E. Grigaitienė.

Barzdų gyventojas Nerijus Klimaitis teigė, kad prie šio darbo turi prisidėti visi gyventojai, nesvarbu, ar jis parašu patvirtinęs savo narystę bendruomenėje. Jam pritarė ir buvusi rajono savivaldybės tarybos narė, Barzdų gyventoja Aurelija Maksvytienė, kuri teigė, kad visi turi stengtis ir prisidėti prie mokyklos gerovės.

„Parašas nieko nereiškia. Kodėl mes turime būti išskirtiniai, visur dalyvauti ir plėšytis? Jeigu čia gyvename, vadinasi, visi esame bendruomenės nariai, todėl visi ir turime prisidėti“, – kalbėjo N. Klimaitis.

Liko nesuprastas

Tiesa, Barzdų seniūnas Remigijus Naujokaitis, mokytojoms uždavęs kai kuriuos klausimus, liko nesuprastas. Jis prisiminė žiemą kelis kartus matęs, kad sniegas prie mokyklos nenukastas, o kai buvo didesni šalčiai, atėjusį vaiką į mokyklą pats turėjo vežti namo. Be to, mokiniai prie švarinimosi akcijų neprisideda. Tuomet buvo iškeltas klausimas: ar seniūnas apskritai nori, kad šis skyrius ir toliau gyvuotų? R.Naujokaitis į šį klausimą neatsakė nei neigiamai, nei teigiamai.

Akmuo buvo mestas ir į A. Šalnaičio daržą, kai gyventojai teigė, jog dėl skyriaus išlikimo jis neatrodo suinteresuotas. Gimnazijos direktorius gindamasis atkirto, kad nesakęs nė vieno žodžio apie skyriaus uždarymą.

„Galima labai entuziastingai kalbėti, kad viešuosius darbus atliekantys žmonės mokyklą suremontuos, kad bendruomenė susirinkusi padės. Aš jau 30 m. esu šiame darbe, žinau, kaip tai vyksta. Nereikia fantazuoti. Vis tiek reikia kažkiek pinigų, kad būtų galima kokybiškai atlikti darbus. Svarbiausias klausimas – derybos dėl pinigų“, – atvirai pasakė direktorius.

Galų gale, po valandos laiko diskusijų, J. Bertašius tikino, kad dar kartą susitiks su Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistais ir paaiškins matantis, jog kai kurių išvardytų darbų mokykloje atlikti nereikia. Nors nežino, iš kur, bet remonto darbams reikalingoms medžiagoms lėšų rasti meras taip pat žadėjo. Buvo pažadėta, kad dar šiemet bus atlikti būtiniausi darbai už 10–15 tūkst. eurų.