Praėjusį penktadienį Plokščių mokykloje-daugiafunkciame centre skambėjo muzika, plojimai ir juokas. Čia vyko mokyklos 200 metų jubiliejaus šventė, sukvietusi draugėn visą miestelį, nes daugelis jo gyventojų – buvę ar esami mokiniai, mokytojai, darbuotojai, rėmėjai, svečiai. Ta proga mokyklos mokiniai ir mokytojai surengė nuotaikingą koncertą ir šiltą prisiminimų vakarą.

Per 200 metų Plokščių mokykla keitėsi ne vieną kartą – ji ir klestėjo, ir kovojo už išlikimą. 200 metų – tai daug ar mažai? Juk nesvarbu, kiek mums bebūtų metų, visada atrandame savo gyvenimo tarpsnį, susijusį su mokykla. Tad jubiliejaus proga buvo trumpai atsigręžta ir į jos praeitį.

Plokščių miestelio įkūrimo data yra laikomi 1670 m., kai buvo pastatyta pirmoji bažnyčia ir įsteigta parapija. Labai tikėtina, kad prie jos veikė ir mokykla, tačiau istoriniuose šaltiniuose tokių žinių nerasta. Istorijos mokytoja, muziejininkė ir gidė Gražina Kazarian pasakojo, kad mokykla 80 metų jubiliejų minėjo 1959m. Pasak jos, tada buvo remtasi 1933 m. pradėta rašyti mokyklos kronika, kad mokykla įkurta tik 1879-aisiais. Tačiau 1999m., kai mokykla ruošėsi paminėti 120-ąją sukaktį, Lenkijos valstybiniame archyve Balstogėje buvo rasti nauji dokumentai, kuriuose sakoma, kad Blagoslovenstvo (Plokščiuose) mokykla veikė jau 1819 metais.

„Špitolėje mokėsi 18 mokinių, o parapijoje buvo 4 tūkst. 590 gyventojų. 1820 m. rugpjūčio 26 d. Seinų kurijos akte rašoma, kad pagal valdžios įsakymą mokyklos gerai sutvarkytos Naumiestyje, Sintautuose ir Plokščiuose. 1822 m. nurodoma, kad Plokščiuose mokykla jau valdinė, naujame pastate dirba samdytas mokytojas“, – istorijos faktus vieną po kito bėrė mokytoja.

Įrašų iki 1870-ųjų, deja, nėra išlikę, tačiau yra žinoma, kad nuo 1879 m. mokykla Plokščiuose jau veikė nuolat. Pirmas mokyklos pastatas stovėjo prie Patiltės upelio, jame XIX a. pabaigoje gyveno žymus to meto tautinio atgimimo veikėjas Petras Kriaučiūnas. Būtent čia, Plokščiuose, tais sunkiais spaudos ir rašto draudimo laikais kūrėsi šviesos ir patriotizmo salelė, vėliau gavusi „Litvomanų Mekos“ vardą. Čia pilietiškumo ir meilės savo kraštui sėmėsi ne tik Vincas Kudirka, bet ir kiti mūsų krašto bei užsienio šviesuoliai, o praėjus šimtmečiui ir vėl atvyksta Suomijos diplomatai, menininkai, mokslininkai. Jau trečią dešimtmetį mokykloje vyksta susitikimai ir seminarai, reikšmingi abiejų šalių kultūrai, Plokščių akademija vadinami.

Po Pirmojo pasaulinio karo pradinė mokykla persikėlė į naują pastatą netoli kapinių. Dabar jis yra perkeltas ir eksponuojamas Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Plokščių bibliotekos vedėja Vida Sederevičienė pasakojo, kad nuo 1937 m. Plokščiuose veikė dviejų komplektų pradinė mokykla, o jau kitais metais pradėjo veikti ir trečiasis komplektas. Tuo metu čia vaikus lietuvių kalbos ir matematikos mokė tautos atgimimo žadintojas mokytojas Stasys Ankevičius, mokęs lietuvių kalbos ir matematikos. 1941 m. už patriotizmą ir meilę Lietuvai jis buvo nuteistas ir išvežtas į lagerius Krasnojarsko krašte.

O mokykla vis augo – iš pradinės ji buvo reorganizuota į septynmetę progimnaziją, o 1957m. čia įkurta ir vidurinė mokykla. Deja, 1969 m. vasario 28 d. mokyklą nusiaubė gaisras, ilgai išlikęs miestelio žmonių prisiminimuose. Nors gaisras suniokojo pastatą, pamokos nenutrūko. Mokiniai mokėsi, valgė, o iš toliau atvykę ir gyveno privačiuose geraširdžių miestelio gyventojų namuose. Per devynis mėnesius sudegusios mokyklos pastatas buvo visiškai atstatytas.

Tuo pat metu ant kalno pradėta statyti ir dabartinė mokykla, kurioje 1972m. kovo 3 d.  atšvęstos įkurtuvės. 1996 m. šalia mokyklos pradėtas sodinti abiturientų ąžuolynas. Tais metais pasodinta 30 ąžuoliukų, vėliau tai tapo Paskutinio skambučio šventės tradicija. 2011 m. Europos Sąjungos lėšomis buvo pradėtas įgyvendinti naujas projektas – daugiafunkcio centro steigimas. 2013 m. mokykla išleido paskutiniąją (47-tą) abiturientų laidą ir nuo Rugsėjo 1-osios čia duris atvėrė naujo tipo įstaiga, kurioje po vienu stogu telpa vaikų darželis, pagrindinė mokykla, vaikų dienos centras, viešoji biblioteka, veikia įvairūs klubai, teatras, saviveiklos kolektyvai, vyksta renginiai visai miestelio bendruomenei.  

„Labai laimingas kraštas, kuris savo mokyklos istoriją gali skaičiuoti šimtmečiais. Tad būkim laimingi, pradėję trečiąjį mokyklos šimtmetį, – pasveikino visus buvusi ilgametė Plokščių mokyklos direktorė Nijolė Bitinienė. – Man buvo garbė vadovauti Plokščių mokyklai. Labai smagu, kad čia gali susitikti tiek daug kartų. Tuo mes esame stiprūs.“

Seimo narė Irena Haase džiaugėsi renovuota nauja mokykla, tačiau, jos manymu, be mokinių, be mokytojų, be bendruomenės, ji būtų tik tuščias ir šaltas pastatas. Tad linkėdama naujų tikslų, iššūkių ir idėjų, ji dovanojo mokyklai Lietuvos istorinę vėliavą, pabrėždama, jog mokyklos istorija yra visos mūsų šalies istorija.

Kartu su rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėju Elvydu Pauliukėnu ant scenos užlipęs rajono meras Edgaras Pilypaitis pastebėjo, kad buvusi direktorė kalbėjo kaip mama, kuriai rūpi kiekviena mokyklos kertė, kiekvienas jos žmogus. Pasak jo, tų žmonių, kurie čia dirba, požiūriu, mokykla yra ne pastatas, o dvasinis rūmas, nes augdami patys jie šalia savęs turi auginti ir kitus.

Mokyklos jubiliejaus proga jis įteikė padėkos raštus gražios profesinės sukakties sulaukusiems darbuotojams: 15 metų mokykloje dirbančioms socialinei pedagogei Neringai Pilypaitienei ir anglų kalbos mokytojai Jolitai Puidokienei, už 20 metų nuoširdų darbą – pradinių klasių mokytojai Violetai Mikelaitytei ir raštinės vedėjai Linai Liukaitienei, už 25-erių metų rūpestį mokykla – direktorės pavaduotojui ūkio reikalams Ričardui Zokaičiui.

O sveikinimus tęsė mokinių tėvai, Plokščių ir Voniškių bendruomenių atstovai, Plokščių seniūnė Laimutė Miliūnienė, Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė, Šakių kultūros centro vadovas Raimondas Januševičius, šioje mokykloje atlikęs bakalauro studijų praktiką, kitų rajono mokyklų vadovai, buvę mokiniai.

„Nenutrūkstamais saitais sujungti, gerumo nutvieksti, akimirkai sustoja žmonės, kad vėl eitų“, – Janinos Martišienės eiles, taip tinkančias šiai akimirkai, citavo laikinai direktorės pareigas einanti Neringa Motiejaitytė, dėkodama visiems už nuoširdžius sveikinimus ir buvimą kartu ne tik minint šią gražią sukaktį, bet ir kasdienybėje.

Pasak jos, nors daugeliui mokyklos gyvenimas iš šalies atrodo kaip nesibaigiantys šiokiadieniai, mokslo metų pradžia ir pabaiga, gyvenimas nuo skambučio iki skambučio, tačiau už klasės durų dažnai vyksta ne tik pamoka, bet ir lemiamos išvados, svarbūs sprendimai. Tad šiai nepaprastai datai atminti ji pakvietė pasodinti Jubiliejinį ąžuoliuką mokyklos ąžuolų giraitėje.