Į mėgstamą veiklą – per aplinkui

jarusaitis2
Sportas Aido Jarušaičio gyvenime visada užėmė labai svarbią vietą, jis aktyviai sportavo ir besimokydamas „Varpo“ mokykloje, ir studijų metais, todėl nenuostabu, kad „Iron man“ ištvermės varžybos tapo jo asmenine siekiamybe. Asmeninio archyvo nuotr.


Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Trečiadienį Šakių „Varpo“ mokykloje viešėjo buvęs mokinys Aidas Jarušaitis, šiandien gerai žinomas kaip UAB „ES4B“ vadovas, įvairių labdaros akcijų dalyvis, LR Prezidento Gitano Nausėdos rinkimų štabo narys-savanoris, vienas iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės projekto „Už saugią Lietuvą“ įgyvendintojų, 2015 m. Baltijos kelio akcijos organizatorius, kelionių entuziastas, aplankęs daugiau nei 50 pasaulio šalių, ir triatlonininkas, 2018 m. įveikęs garsiausias pasaulyje „Iron man“ ištvermės varžybas.

Svečias prisipažino, kad, nors ir nenorėdavo mokytis, tačiau mokykloje „praleisdavo dienas ir naktis“. Mat kuriant naujai pastatytos mokyklos infrastruktūrą, rūsyje buvo įkūrę savo klubą, kur rengdavo šokius ir įvairius vakarėlius, daug sportavo ir net buvo užsimoję sukurti vietinį mokyklos radiją. Tad nors tais laikais ir nebuvo jokių technologijų, laiko veltui neleido.

Su mokiniais A. Jarušaitis pasidalino savo įvairiapuse darbine patirtimi ir mintimis, kodėl verta mokykloje užsiimti įvairiomis veiklomis. Jo įsitikinimu, bet kokios patirtys vėliau gyvenime praverčia, todėl labai svarbios visos įgytos savybės. Svečias pasakojo, kad teko dirbti ir grūdų sandėlyje, ir ravėti runkelius, ir sodinti mišką, o mokykloje rengė radijo laidas, organizavo renginius, vėliau didžėjavo, dirbo scenos apšvietėju ir netgi garso operatoriumi. Šis darbas buvo ypač įdomus ir jį būtų dirbęs iki šiol, tačiau su muzikantais teko keliauti po visą Lietuvą kaip kokiam piligrimui, ir atėjo supratimas, kad norisi stabilumo.

Tačiau, pasak A. Jarušaičio, jis tikrai įsidarbino tik studijų metais, besimokydamas Kauno technologijos universiteto (KTU) trečiame kurse. Ir čia pravertė būtent moksleiviškais metais įgyta renginių apšvietimo ir įgarsinimo patirtis.

„Viskas pas mane gyvenime ėjo laiptais ir, jei kažko prieš tai būčiau nedaręs, aš tiek būčiau nepasiekęs, – atviravo A. Jarušaitis, neslėpdamas, kad kartais pavydi žmonėms, kurie eina vienu keliu, pavyzdžiui, pradeda darželyje šokti ir šoka tol, kol pasiekia karjeros aukštumas ir galiausiai įkuria savo šokio mokyklą, t.y. šoka visą gyvenimą ir tampa profesionalu. – Mano kelias buvo šiek tiek kitoks ir dėl to aš išbandžiau labai daug veiklų, ilgai dirbau KTU audio ir video srityje, o kai atsirado internetas, aš perėjau į šią sferą.“

jarusaitis
Susitikęs su Šakių „Varpo“ mokyklos mokiniais, Aidas Jarušaitis patarė galvoti ne tiek apie profesiją, kiek apie įgūdžius, kurie bus reikalingi ateityje, todėl kvietė ugdyti tokius gebėjimus kaip IT išmanymas, finansinis ir tiriamasis raštingumas. D. Pavalkio nuotr.

Šiandien svečias įsitikinęs, kad „informacinės technologijos buvo ta vieta, kurioje jis norėjo atsidurti, tik į ją atėjo per aplinkui“. Todėl drąsino moksleivius, jei kažkas nepasiseka, nenusivilti, nenuleisti rankų, nes „gyvenimas duoda daug keliukų svajonei pasiekti“. A. Jarušaitis pastebėjo, kad anksčiau žmonės dirbdavo nemėgstamą darbą, nors dėl to ir jausdavosi nelaimingi, o šiandien pastebima tendencija, kad jaunimas dažniau renkasi tas veiklas, kurios mielos širdžiai, nors ir nėra labai pelningos.

„Man pasisekė, kad aš gyvenau tame amžiuje, kai atsirado telekomunikacijos ir viskas keitėsi. Jūs dabar gyvenat ant tos ribos, kai keičiasi visos profesijos, nes artėja vadinamoji trečioji pramonės revoliucija, kai viskas robotizuosis. Prognozuojama, kad iki 2026 metų robotai perims 52 proc. darbo užduočių“, – teigė svečias, patardamas mokiniams šiandien galvoti ne tiek apie profesiją, kiek apie įgūdžius ir gebėjimus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, nes jie ateityje bus labai svarbūs – tai IT išmanymas, finansinis raštingumas ir tiriamasis raštingumas.

A. Jarušaitis į susitikimą atėjusiems mokiniams papasakojo ir apie garsiausias pasaulyje klasikinio triatlono varžybas, dar vadinamas „Iron man“ („Geležinis žmogus“) triatlonu. Tai ištvermės varžybos, vienos sunkiausių vienadienių rungčių pasaulyje. Jas sudaro 3,8 km plaukimas, 180 km mynimas dviračiu ir 42 km bėgimas. Jis neslėpė, kad kai pirmą kartą pamatė šiuos skaičius, jie pasirodė nepasiekiami, tačiau po keleto metų nusprendė pabandyti. Kadangi visą gyvenimą sportavo, nusprendė pasitreniruoti visose šiose sporto srityse atskirai. Deja, atskirai rezultatų nepavyko pasiekti, kol nepradėjo triatlono treniruočių.

Sėkmingai įveikęs Trakų triatloną (1,5 km plaukimas, 40 km važiavimas dviračiu bei 10 km bėgimas), svečias nusprendė išbandyti pusę „Iron man“ distancijos. Svečias pasakojo, kad čia svarbiausia buvo pasiruošimas, todėl treniruotės vyko griežtu grafiku, prižiūrint treneriui, pagal specialiai jam sudarytus planus. Deja, A. Jarušaičiui vos neteko atsisakyti šios minties dėl kelio traumos. Mat po menisko operacijos pilnas atsistatymas galimas maždaug po šešių mėnesių, o iki „Iron man“ varžybų buvo likę vos penkios savaitės.

Nepaisant to, slaptai nuo gydytojo parsisiuntęs reabilitacijos programas, jis pradėjo treniruotis ir didelėmis valios pastangomis pasiekė savo užsibrėžtą tikslą – iš pradžių įveikė pusę, o vėliau ir visą „Iron man“ varžybų programą (per 12 valandų) ir pelnė „Geležinio žmogaus“ titulą. Pasak mūsų kraštiečio, tokių gyvenimo atvejų, kai gali palūžti ir viską mesti, yra labai daug – krenti ir, rodos, nieko negali padaryti. Tačiau išsiugdyta valia padeda savyje atrasti jėgų ir viską įveiki.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.