Trečiadienį į posėdį rinkosi Mokyklų tinklo pertvarkos komisija, aptarusi Šakių pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) pavadinimo pakeitimo ir funkcijų išplėtimo klausimą bei darkart diskutavusi apie pradinių mokyklų likimą kaimiškose vietovėse. Didžiausiais skauduliais įvardytos dvi įstaigos, situacija nedaug geresnė dar trijose. Vienbalsiai sutarta, kad gumos tempimas niekur nenuves ir kaimo mokyklų, kur vienoje jungtinėje klasėje mokosi ir pirmokas, ir ketvirtokas, neišgelbės.

Pirmiausiai aptartas klausimas dėl PPT, mat ji pertvarkyta turėjo būti bene 2013-aisiais, tačiau nesigręžiojant į praeitį šio klausimo nuspręsta imtis dabar. Esmė, kad startą pertvarkai turi duoti būtent Mokyklų tinklo pertvarkos komisija, vėliau reikės ir savivaldybės tarybos sprendimo. Tarnyba vadintųsi ne Pedagogine psichologine, o Švietimo pagalbos tarnyba. Tarnybos laikinoji vadovė Diana Jazukevičienė aiškino, kad to reikia, jog būtų suaktyvinta mokytojų metodinė veikla, šiuo metu apskritai tokio darbuotojo nėra. Žinoma, galima kreiptis į Jurbarką, Kauną, kalbėjo D. Jazukevičienė, bet kai yra žmogus šalia, rezultatas visai kitas.

„Lėšos, kurios gaunamos už pažymėjimus, už seminarus, liktų Šakių rajono savivaldybėje, dabar jos iškeliauja į kitas savivaldybes“, – aiškino laikinoji tarnybos vadovė, pabrėžusi, kad tų lėšų iškeliauja gana daug.

Papildomų lėšų bei etatų įgyvendinant pertvarką nebus prašoma, persitvarkoma bus pačiame įstaigos viduje, reikės keistis įstatus ir pan. Išsiaiškinę detales šiam žingsniui pritarė visi komisijos nariai.

Kur kas daugiau diskusijų kėlė klausimas dėl pradinių mokyklėlių kaimiškose vietovėse, nors visi komisijos nariai irgi buvo vieningi – drastiškai sumažėjus mokinių skaičiui kito žingsnio, kaip svarstyti šių mokyklų likimą, tiesiog nėra.

Vicemeras bei pertvarkos komisijos pirmininkas Darius Jakavičius teigė, kad didžiausi skauduliai yra Kudirkos Naumiesčio gimnazijos Panovių pradinio ugdymo skyrius bei Griškabūdžio gimnazijos Žvirgždaičių pradinio ugdymo skyrius.

Štai Panovių skyriuje, kalbėjo D. Jakavičius, ikimokyklinukai yra aštuoni, priešmokyklinukai yra du, I–IV jungtinėje klasėje iš viso mokosi šeši mokinukai. Žvirgždaičiuose jungtinėje I–III klasėje yra devyni vaikai, ne ką geresnė situacija ir „Varpo“ mokyklos Siesartėnų bei Slavikų skyriuose, kur ugdymas vyksta irgi jungtinėse klasėse, čia sujungtos pirma ir trečia bei antra ir ketvirta klasės. Visgi bendras mokinių skaičius tik 10 ar 11. Jungtiniai komplektai yra ir Kidulių pagrindinės mokyklos Sudargo Martyno Sederevičiaus skyriuje, kur iš viso mokosi 12 mokinukų.

Galbūt, svarstė D. Jakavičius, dar galima kalbėti apie dvi jungtines klases, bet kai vienoje klasėje sėdi visų keturių klasių moksleiviai, apie ugdymo kokybę kalbėti sudėtinga. Tokiems vaikams neįmanoma užtikrinti nei logopedo, nei psichologo paslaugų, o turinčių specialiųjų poreikių tokiose klasėse tikrai ne vienas.

Panašios nuomonės buvo ir kiti komisijos nariai, o prognozės irgi nėra optimistinės. Pavyzdžiui, 2018 m. visame rajone gimė 183 vaikai, iš jų užsienyje 29, tai į pirmą klasę, švietimiečių prognozavimu, galbūt ateis apie 130 pirmokų.
Todėl svarstoma rengti konsultacijas, kalbėtis su vaikų tėvais ir aiškintis, kaip jie mato perspektyvas, jiems aiškinti, kad ne visada vaiko buvimas šalia namų yra pats geriausias sprendimas pačiam vaikui, kalbant apie ugdymo kokybę. Be to, tokias patalpas reikia ir išlaikyti.

Bernardinas Petras Vainius, beje, Panovių krašto atstovas, bendruomenės centro pirmininkas ir tarybos narys pripažino, kad situacija Panoviuose jo netenkina jau daug metų. Nieko neišgelbės, sakė jis, jeigu kitais metais ir ateis į kažkurią iš tokių mokyklėlių vienu ar dviem vaikais daugiau.

„Matom, kad tendencija nebus geresnė“, – pripažino B. P. Vainius.

Žinoma, sutiko jis, tai šiokia tokia pagalba mamoms, tačiau jis teigė pastebintis, kad iš jų nemaža dalis net nedirba, tik „džiaugiasi, kad vaikas išėjo į darželį, gavo pusryčius, pietus, o mama ant palangės rūko.“

Todėl jis irgi tos nuomonės, kad reikia kalbėtis su tėvais ir ilgai nelaukus „sumodeliuoti perspektyvą, kur juda ikimokyklinukai, kas juos priglaudžia, kas vežiojasi“.

Violeta Simonavičienė svarstė, kad ir pati komisija neatrodys rimtai, jei pateisins tokius atvejus, kai vienoje klasėje vienas dar tik mokomas rašyti, o kitas su savo žiniomis jau turi būti pasirengęs penktai klasei. Daugybę metų, kalbėjo mero padėjėja, komisija į bendruomenių, tėvų prašymus žiūrėdavo tolerantiškai, dažnai būdavo, kad tėvai pažada vienaip, o rugsėjį pasielgia kitaip, bet dabar jau kalbama ne apie 20 ar daugiau vaikų vienoje teritorijoje, bet kai kur tik apie vienetus.

D. Jakavičius ne pirmą kartą kalba apie norą, jog ugdymo įstaigose būtų pilnos dienos ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymo skyrius, bei apgailestavo, kad to nėra. Tiesa, čia geruoju pavyzdžiu jau ne pirmą kartą įvardija Paluobius, kur yra ir toks skyrius, ir poreikis.