Nuotolinis mokymas nors ne iš meilės, bet šiuo metu saugiausias

jazukeviciene diana1
Šakių rajono Švietimo pagalbos tarnybos vadovė Diana Jazukevičienė, kalbėjusi kaip mama, teiravosi, kodėl toks nevienodas, pavyzdžiui, penktokui nuotolinių pamokų krūvis  – vieną dieną būna net šešios nuotolinės pamokos, o kitą – vos viena. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Ketvirtadieniniame rajono ugdymo įstaigų vadovų pasitarime vėl aptarta Covid-19 situacija, dauguma lieka prie nuotolinio mokymo. Plačiau kalbėta apie mokinių elgesį nuotolinių pamokų metu.
 
„Nuotolinis-nuostolinis“

Ketvirtadienį nuotolinį direktorių pasitarimą pradėjęs vicemeras Darius Jakavičius pasidalino Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atlikto tyrimo apie nuotolinio vaikų ugdymo pandemijos metu grėsmes ir galimybes rezultatais. Tyrime dalyvavo 6–14 metų vaikai, jų tėvai bei mokytojai. Tyrimo rezultatai parodė, kad dirbant nuotoliniu būdu net 40 proc. moksleivių pablogėjo emocinė savijauta. Labai pailgėjo laikas, kurį vaikai leidžia prie ekranų ne tik atlikdami mokyklines užduotis, bet ir laisvalaikiu. Jei iki karantino 10–14 metų vaikai prie ekrano vidutiniškai praleisdavo 4 valandas per dieną, tai karantino metu daugiau nei 6 valandas per dieną, pusę šio laiko skyrę pramogoms ar laisvalaikiui. Tyrimo metu paaiškėjo, kad tik 13–16 proc. tėvų yra patenkinti, kad vaikai būna namuose, ir tik 26 proc. mokinių.

„Dar tokį įdomų terminą išgirdau „nuotolinis-nuostolinis“. JAV finansų analitikai apskaičiavo, kad pavasarinis buvimas nuotoliniame ugdyme tuos tris mėnesius atėmė iš visų vaikų 0,3 metų išsilavinimo“, – išgirstomis mintimis dalijosi D. Jakavičius.
Tyrimo vadovės, VU profesorės Romos Jusienės pastebėjimu, vaiko asmenybės raidai pandemijos padariniai ir ilgesnis nuotolinis mokymasis atsilieps ateityje.

Vicemeras išsakė pastebėjimą dėl pradinukų nuotolinio ugdymo, jis prašė įstaigos vadovų kalbėtis su mokytojais, kad pamokos nevyktų viena paskui kitą, kad vaikai turėtų galimybę ir pailsėti.

Kaip mama šiuo klausimu savo nuomonę išsakė Šakių rajono Švietimo pagalbos tarnybos vadovė Diana Jazukevičienė, ji išsakė pastebėjimą, kad, pavyzdžiui, jos penktokui vaikui pirmadienį ir antradienį yra šešios nuotolinės pamokos.

„Tai yra tikrai labai daug, o dar reikia atlikti ir namų darbus. Tuo tarpu penktadienį – viena. Laiko prie kompiuterio prie pamokų yra skiriama tikrai daug“, – kalbėjo D. Jazukevičienė.

Lieka prie nuotolinio

Kad problemų dėl vaikų elgesio pamokų metu neturi, akcentavo Šakių „Žiburio “ gimnazijos vadovė Jūratė Mozūraitienė. Ji pabrėžė, kad galbūt problema tik ta, kad nuotoliniame mokyme didžioji dalis pamokų vyksta be vaizdo.

„Kai kuriose pamokose vaizdo ekrane reikalaujame, ypač atsiskaitomųjų darbų metu“, – patikino įstaigos vadovė ir pridūrė, kad nuotoliniu mokymusi bendruomenė nesidžiaugia ir netgi tie mokiniai, kurie turi silpnus vertinimus, nori į mokyklą.

Kaip ir „Žiburys“, Lukšių Vinco Grybo gimnazijos vyresnių klasių mokiniai ir toliau lieka prie nuotolinio mokymo. Įstaigos direktorė Nijolė Šapolienė pritarė, kad nuotolinis mokymas yra „ne iš meilės, o iš reikalo“.

Griškabūdžio gimnazija taip pat iki Kalėdų dirbs nuotolyje, įstaigos vadovas pasidžiaugė, kad pavyko stabilizuoti koronaviruso plitimą.

„Pritariu, kad nuotolinis mokymas yra iš vargo. Pasižiūrėjus į Lietuvos duomenis, kad pustrečio tūkstančio užsikrėtusių per parą ir kad esame trečioje vietoje pagal sergančiųjų skaičių Europoje, manau, į pilną kontaktą grįžti nėra jokių šansų“, – kalbėjo praėjusį ketvirtadienį Arūnas Šalnaitis.

Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romas Eikevičius pabrėžė, kad mokykloje yra keletas mokinių, kurie labai nesistemingai jungiasi į pamokas, todėl kalbėtasi su jų tėvais.

„Kai kurie tėvai labai abejingai žiūri, nusišypso ir nekreipia dėmesio“, – pasakojo įstaigos vadovas ir atkreipė dėmesį, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai vaikai tiesiog negali ar nenori jungtis dėl nederamo tėvų elgesio namuose.

Direktorių neramina ir virusas. Anot jo, praėjusią savaitę dar nebuvo visiškai pasveikę šeši mokytojai ir keturi aptarnaujančio personalo darbuotojai.

„Prieš keletą savaičių aš buvau vienas iš tų iniciatorių, kada bandėm 5–10 klasėse mokytis kontaktiniu būdu, ir aš manau, kad mes padarėme klaidą... Mane neramina tai, kad su pradinėmis klasėmis teks grįžti prie kontaktinio mokymo. Su vyresniais prie kontaktinio grįžti tikrai negalvojame“, – planais dalijosi R. Eikevičius.

Kalėdų Senelis – nuotolinis

Kidulių pagrindinės mokyklos vadovas Robertas Sakas pasidžiaugė, kad pirmadienį grįžo visi darbuotojai, todėl darželis ir pradinės klasės grįžta prie kontaktinio mokymo, 5–10 klasės lieka prie nuotolinio. Įstaigos vadovas dar informavo, kad Sudargo skyriuje nustatytas Covid-19 virusas vienam asmeniui, tačiau įstaiga dirba kontaktiniu būdu.

Mišriu būdu vis dar dirba sintautiškiai, įstaigos vadovas Vytautas Strolys akcentavo, kad gyvena ramiai, juolab kad ir seniūnijoje sergančiųjų praktiškai nėra, darželis ir pradinukai dirba kontaktiniu būdu, sergamumas čia taip pat gana mažas.

Geru psichologiniu klimatu mokykloje pasidžiaugė ir Šakių „Varpo“ laikinasis vadovas Darius Šlėderis bei plokštiečiai.

Šakių darželių „Klevelis“ ir „Berželis“ vadovės akcentavo, kad, deja, dėl susidariusios situacijos su taip vaikų lauktu Kalėdų Seneliu susitiks tik nuotoliniu būdu, o vaikų lankomumas siekia 80 proc.

Rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistas Gintaras Demenius informavo, kad startuoja mokinių olimpiados: informatikos užduotis mokiniai atliks mokyklose, jo pastebėjimu, ir kitų dalykų olimpiadas organizuoti nuotoliniu būdu būtų sudėtinga, todėl svarstė, kad taip pat galėtų olimpiadų dalyviai paskirtas užduotis atlikti savo mokyklose. Jis taip pat informavo, kad karantino laikotarpiu privatus vežėjas Gedas Dovydaitis ir „Samilta“ nutraukė kai kuriuos maršrutus.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.