Į mokyklas turėjo grįžti per 100 moksleivių

nuotolinis gimnazijoje
Į mokyklas sugrįžę moksleiviai nuotolinėse pamokose dalyvauja sėdėdami klasėse,  laikydamiesi saugumo reikalavimų. Lukšių Vinco Grybo gimnazijos nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Vyriausybei pakoregavus nuo gruodžio vidurio sugriežtinto visuotinio karantino sąlygas, apsispręsta leisti į mokyklas grįžti moksleiviams, patiriantiems sunkumų mokantis iš namų. Kaip mokyklos pasiruošę sutikti vaikus ir kiek bus norinčių grįžti, praeitą ketvirtadienį kalbėjosi rajono ugdymo įstaigų vadovai tradicinio, vis dar nuotolinio pasitarimo metu.

Vyriausybė nusprendė, kad į mokyklas grįžtų vaikai iš socialiai pažeidžiamų šeimų, kur jie neturi sąlygų mokytis namuose ir dėl to praleidžia pamokas. Jiems būtų suteikiamos priežiūros paslaugos ir galimybė mokytis nuotoliniu būdu iš mokyklos, vaikų dienos centrų ar jaunimo centrų. O mokyklos turės užtikrinti maitinimą, pavėžėjimą, numatytus saugumo reikalavimus.

Pasitarimo metu rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Demenius patikslino, kad tai bus daroma dviem atvejais: kai tėvai privalo dirbti ir negali užtikrinti vaikų priežiūros namuose ir kai vaikai, ugdomi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, neturi sąlygų mokytis namuose arba dėl kitų objektyvių priežasčių reikalinga kita pagalba mokantis nuotoliniu būdu, jie į mokyklą bus kviečiami mokyklos Vaiko gerovės komisijos sprendimu.

Kalbėję įstaigų vadovai pateikė preliminarius skaičius vaikų, kurie nuo šio pirmadienio turėjo grįžti ar būti pakviesti į mokyklas. Ketvirtadienio skaičiavimais, tokių mokinių apie šimtą. Štai Šakių „Žiburio“ gimnazijoje kol kas tik vienas, kuriam sunku mokytis iš namų.

„Kviečiam, siūlom, tačiau daugiau norinčių ateiti nėra. Jie, atvirkščiai, sako: būsiu ir mokysiuosi namuose“, – pasakojo „Žiburio“ direktorė Jūratė Mozūraitienė.

Ketvirtadienio duomenimis, Lukšiuose į gimnaziją turėjo grįžti ar būti pakviesti šeši, Sintautuose – 15, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijoje – septyni, Griškabūdyje – septyni, „Varpo“ mokykloje – 10, Kriūkuose – du, Lekėčiuose – 14, Kiduliuose – 11, Gelgaudiškio mokykloje – 11, „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centre – 53 mokiniai.

Pasak kalbėjusių ugdymo įstaigų vadovų, vaikus priimti, užtikrinti mokinių pavėžėjimą ir maitinimą mokyklos yra pasiruošusios.

Tiesa, ne vienas kalbėjęs įstaigos vadovas svarstė, ar eis vaikai į tas mokyklas po Vaiko gerovės komisijos pakvietimo. Apie vieną tokį ugdytinį Kriūkuose, kurio mama tikrai neišleis į mokyklą, pasakojo Kriūkų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Lilija Liutvinienė. Pasak kalbėjusios Švietimo pagalbos tarnybos vadovės Dianos Jazukevičienės, tarnyba galėtų pagelbėti, kai šeimoje yra specialiųjų ugdymo poreikių vaikų, ji žadėjo paskambinti minėtos šeimos mamai. Keltas klausimas, kad dažnai tėvai skundžiasi, jog vaikui pasibaigia internetas. Kas tokiu atveju turėtų papildyti kortelę – tėvai ar mokykla?

„Konstitucija įpareigoja tėvus iki pilnametystės vaikus išlaikyti. Negana to, valstybė prisideda vaiko pinigais. Tie vaiko pinigai ir yra užtikrinti vaiko gerbūvį. Ar neprieisim iki visiško absurdo: vaikus pasiimam iš kiemo. Tėvai neveda vaikų į mokyklą, jeigu jų niekas neatsiveža. Kur čia ta mūsų visuomenė nusirito... Reikia ir su tais tėvais kalbėtis, priminti, kad tai ne pensija, ne alga, o vaiko pinigai vaiko gerbūviui. Papildyti tą kortelę penkiais eurais ir užtektų mėnesiui mokymuisi“, – kalbėjo vicemeras Darius Jakavičius.

Viena ugdymo įstaigos vadovė siūlė – galbūt reiktų sulaikyti gaunamas lėšas už vaikus, kad vaikas tą internetą mokymuisi turėtų.

Kalbėta ir apie artėjančius brandos egzaminus. Kaip informavo G. Demenius, abiturientams šiemet nereikės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas dešimtokams vyktų nuotoliniu elektroniniu būdu, bet surengti brandos egzaminus nuotoliniu būdu kol kas Lietuva nepasirengusi.

Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romas Eikevičius kėlė klausimą dėl technologijų egzamino, kadangi vaikai negali ateiti į mokyklą ir gaminti savo darbų.

„Siūloma supaprastinti užduotis moksleiviams, kurie pasirinkę technologijų egzaminus. Šie egzaminai vyks nuotoliniu būdu“, – informavo G. Demenius.

Griškabūdžio gimnazijos direktoriaus Arūno Šalnaičio nuomone, toks pasakymas – supaprastinti užduotį – yra juokingas. Jo manymu, mokykla kelis mokinius, pasirinkusius technologijų egzaminą,  tiesiog galėtų atsivežti į mokyklą, kad čia jie atliktų praktinę užduotį.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3