Siesartėnų mokykloje su pradinukais ir ikimokyklinio ugdymo grupę lankiusiais vaikais atsisveikinta nuotaikingai – suorganizuotos paskutinės žinių patikrinimo pamokos, sportinių pasiekimų apdovanojimai, o už teisingus atsakymus ir gerus rezultatus vaikai gausiai apdovanoti dovanėlėmis, medaliais, padėkos raštais. R. Plaušinaitytės-Šerkšnienės nuotr.
Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ
Nuo kitų metų Rugsėjo 1-osios skambutis į klases nebekvies trijų rajono pradinių mokyklų moksleivių – Gotlybiškiuose, Žvirgždaičiuose ir Sudarge uždaromi pradinių klasių skyriai. Į išleistuvių šventę mažieji pradinukai rinkosi šventiškai nusiteikę, o suaugusiųjų akyse suspindo ašaros – su mokyklų žiburiais gęsta ir iniciatyvios vietos bendruomenės, kurioms mokykla buvo kaimo susitelkimo židinys.
Siesartėnų mokykloje – tikra šventė
Daugiau pradinių klasių vaikų klegesio rugsėjį nebebus „Varpo“ mokyklos Siesartėnų pradinio ugdymo skyriuje, Griškabūdžio gimnazijos Žvirgždaičių pradinio ugdymo skyriuje ir Kidulių pagrindinės mokyklos Sudargo Martyno Sederevičiaus pradinio ugdymo skyriuje. Tad nieko keisto, kad šios pradinukų išleistuvės buvo labai reikšmingos pačioms kaimų bendruomenėms. Gotlybiškiuose į išleistuves rinkosi ne tik mokytojai, mokiniai, vaikai, bibliotekininkė, bet ir vietos bendruomenės nariai, kuriuos čia sutelkė, sukvietė vietos seniūnaitė Audra Atažanovienė. Čia pradinio ugdymo diplomus keturiems ketvirtokams įteikė pati jų mokytoja Nijolė Celiešienė. Be ketvirtokų, su šia pradine mokykla visiems laikams atsisveikino dar du pirmokai, du antrokai ir du trečiokai. Mokykloje buvo ir ikimokyklinio ugdymo grupė, kur su mažaisiais dirbo mokytoja Laimutė Juškienė. Pradinio ugdymo skyriuje buvo dvi jungtinės klasės, vienoje iš jų dirbo minėta mokytoja, kitoje – mokytoja Kristina Šuopytė, kūno kultūrą dėstė Rita Čižauskienė.
Mažame mokyklos koridoriuje surengtas renginys buvo skirtas atsisveikinti tiek su mokiniais, tiek su čia besidarbavusiu kolektyvu. Mokytoja N. Celešienė pradinukams pravedė paskutines pamokas, o iš renginio mokiniai išėjo su dovanomis ir pakilia nuotaika – už teisingai įvykdytas užduotis vaikai buvo gausiai apdovanoti mielais prizais, smulkmenėlėmis bei įvairiais diplomais ir medaliais už sportinius pasiekimus, gerą mokymąsi ar elgesį. Patys mokinukai taip pat renginyje kūrė šventinę nuotaiką dovanodami mokytojoms ir tėvams šypsenas, dainas, eiles.
Pradinukų išleistuvės virto graudžiu atsisveikinimu
Visgi mokyklos bendruomenėje vykęs atsisveikinimo renginys neapsiėjo ir be liūdesio ašarų. Ir ne todėl, kad mokiniai pakelia sparnus, paauga ir išeina mokytis į kitas mokyklas, o dėl to, jog šie metai istoriniai kaimo centre įsikūrusios mokyklos gyvenime. Gotlybiškių bendruomenės centro seniūnaitė A. Atažanovienė sakė, jog skaudu dėl to, kas vyksta, nes mokykla buvo labai svarbus, viską lig šiol šiame kaime telkęs židinys.
„Mokykla ne tik mokslams skirta vieta, bet ir kultūra bei sportas, o įstaigos veikla apėmė ir visus kitus narius, ne tik mokinius, bet ir tėvus, kaimynus, bendruomenės narius – vienijo viską. O dabar... bus, kaip bus... Tikiuosi, kad bendruomenė dar kur nors ras vietelę, išsilaikys“, – nesulaikydama ašarų kalbėjo seniūnaitė.
Atsisveikindami su maža mokyklos bendruomene gotlybiškiečiai įteikė mokytojoms ne tik glėbius gėlių, padėkų, smulkių dovanėlių, bet ir šiltus apkabinimus bei gražius žodžius. Padėkos sulaukė ir mokyklos valytoja Kristina Mockevičiūtė, ir bibliotekininkė Rima Rasburskienė. Be padėkų ir gėlių iš renginio neišėjo nė vienas šios darnios bendruomenės žmogus.
Vėliau seniūnaitė A. Atažanovienė sakė, jog iš tiesų šis simbolinis išleistuvių renginys yra labai liūdnas kalbant apie kaimo bendruomenės likimą, nes ji liks nuskriausta, kai nebeliks mokyklos.
„Nesinori, kad šis pastatas virstų vaiduokliu. Stengsiuosi daryti kuo daugiau užsiėmimų vaikams ir kaimo gyventojams mokyklos kieme. Kol mes čia judėsime, gal bus mokyklos langai sveiki, o kai bus tyla, kažin ar liks sveiki tie langai“, – dalinosi artimiausiais planais seniūnaitė.
A. Atažanovienė prasitarė, jog norėjo mokykloje steigti vaikų dienos centrą, tačiau tam nei valdžios, nei mokyklos vadovų „palaiminimo nesulaukė“. Mokykloje veikia Šakių viešosios bibliotekos skyrius, kurio likimas taip pat nėra aiškus, nes jeigu pastatas bus nešildomas, vargu ar biblioteka čia liks... Po šio pastato stogu glaudžiasi ir vietos bendruomenės centras, tačiau šie nežino, ar ilgai čia glausis, gal kelsis į mažesnes, mažiau išlaikymo sąnaudų reikalaujančias patalpas.
Kai kam reikės spręsti ir darbo klausimus
Pradinių klasių mokytojos be darbo neliks, tačiau ikimokyklinukų ugdytoja L. Juškienė prasitaria dar nežinanti, kur ją likimas nublokš, nors sako, kad planų ateičiai jau ir turi.
Be darbo liks valytoja K. Mockevičiūtė, o čia dirbęs ūkvedys Kęstutis Kalusevičius jau yra pensinio amžiaus, jo nedarbo klausimas skaudžiai nepalies.
„Sunku. Iki pensijos dar daug – 15 metų. Nežinau, ką darysiu, eisiu į darbo biržą (Užimtumo tarnybą – red. past.). Aš ir pati šioje mokykloje mokiausi. Atsimenu laikus, kai joje būdavo po 300 mokinių, buvo netgi bendrabutis šalia – iš toliau atvykdavę mokiniai jame gyveno. Veikė valgykla“, – pasakojo K. Mockevičiūtė.
Nuo 2012 m. Siesartėnų mokykla tapo „Varpo“ mokyklos skyriumi, prieš tai buvo savarankiška, joje ketverius paskutinius metus direktoriumi dirbo Dalius Jasevičius, prieš jį – Robertas Sakas.
Ištuštės ir dar dvi pradinės mokyklos
Tais pačiais metais skyriumi tapo ir Sudargo Martyno Sederevičiaus vardu pavadinta mokykla, kuri turi ilgą ir gražią savo įsikūrimo ir gyvavimo istoriją. Deja, Kidulių pagrindinės mokyklos direktorius R. Sakas informavo, kad šiais mokslo metais joje tebuvo tik dvi jungtinės klasės po šešis vaikus. Dešimt mokinių nuo rugsėjo ateis mokytis į Kidulius, kaip ir trys mokyklos darbuotojai (du mokytojai ir vienas ūkio darbuotojas). Tiesa, Sudargo mokykloje dirbo keturi mokytojai. Koks mokyklos pastato likimas Sudarge, direktorius R. Sakas kol kas dar nežino ir spėlioti nesiryžta.
Tačiau, ko gero, mokyklos pastatas vaiduokliu nevirs Žvirgždaičiuose – čia, jei rajono taryba pritars, jį ketinama perduoti seniūnijos žinion. Anot Griškabūdžio gimnazijos direktoriaus Arūno Šalnaičio, pernai Žvirgždaičiuose mokėsi tik devyni pradinukai arba buvo tik viena jungtinė klasė, dirbo viena mokytoja. Dar pusę etato turėjo moteris, dirbusi su pailginta grupe, valytoja ir ūkio dalies darbininkas, tačiau direktorius sako, kad personalui darbo šiuo metu pasiūlyti neturi kur. Nuo rugsėjo visi vaikai ateis mokytis į Griškabūdžio gimnaziją.
Mažame mokyklos koridoriuje surengtas renginys buvo skirtas atsisveikinti tiek su mokiniais, tiek su čia besidarbavusiu kolektyvu. Mokytoja N. Celešienė pradinukams pravedė paskutines pamokas, o iš renginio mokiniai išėjo su dovanomis ir pakilia nuotaika – už teisingai įvykdytas užduotis vaikai buvo gausiai apdovanoti mielais prizais, smulkmenėlėmis bei įvairiais diplomais ir medaliais už sportinius pasiekimus, gerą mokymąsi ar elgesį. Patys mokinukai taip pat renginyje kūrė šventinę nuotaiką dovanodami mokytojoms ir tėvams šypsenas, dainas, eiles.
Pradinukų išleistuvės virto graudžiu atsisveikinimu
Visgi mokyklos bendruomenėje vykęs atsisveikinimo renginys neapsiėjo ir be liūdesio ašarų. Ir ne todėl, kad mokiniai pakelia sparnus, paauga ir išeina mokytis į kitas mokyklas, o dėl to, jog šie metai istoriniai kaimo centre įsikūrusios mokyklos gyvenime. Gotlybiškių bendruomenės centro seniūnaitė A. Atažanovienė sakė, jog skaudu dėl to, kas vyksta, nes mokykla buvo labai svarbus, viską lig šiol šiame kaime telkęs židinys.
„Mokykla ne tik mokslams skirta vieta, bet ir kultūra bei sportas, o įstaigos veikla apėmė ir visus kitus narius, ne tik mokinius, bet ir tėvus, kaimynus, bendruomenės narius – vienijo viską. O dabar... bus, kaip bus... Tikiuosi, kad bendruomenė dar kur nors ras vietelę, išsilaikys“, – nesulaikydama ašarų kalbėjo seniūnaitė.
Atsisveikindami su maža mokyklos bendruomene gotlybiškiečiai įteikė mokytojoms ne tik glėbius gėlių, padėkų, smulkių dovanėlių, bet ir šiltus apkabinimus bei gražius žodžius. Padėkos sulaukė ir mokyklos valytoja Kristina Mockevičiūtė, ir bibliotekininkė Rima Rasburskienė. Be padėkų ir gėlių iš renginio neišėjo nė vienas šios darnios bendruomenės žmogus.
Vėliau seniūnaitė A. Atažanovienė sakė, jog iš tiesų šis simbolinis išleistuvių renginys yra labai liūdnas kalbant apie kaimo bendruomenės likimą, nes ji liks nuskriausta, kai nebeliks mokyklos.
„Nesinori, kad šis pastatas virstų vaiduokliu. Stengsiuosi daryti kuo daugiau užsiėmimų vaikams ir kaimo gyventojams mokyklos kieme. Kol mes čia judėsime, gal bus mokyklos langai sveiki, o kai bus tyla, kažin ar liks sveiki tie langai“, – dalinosi artimiausiais planais seniūnaitė.
A. Atažanovienė prasitarė, jog norėjo mokykloje steigti vaikų dienos centrą, tačiau tam nei valdžios, nei mokyklos vadovų „palaiminimo nesulaukė“. Mokykloje veikia Šakių viešosios bibliotekos skyrius, kurio likimas taip pat nėra aiškus, nes jeigu pastatas bus nešildomas, vargu ar biblioteka čia liks... Po šio pastato stogu glaudžiasi ir vietos bendruomenės centras, tačiau šie nežino, ar ilgai čia glausis, gal kelsis į mažesnes, mažiau išlaikymo sąnaudų reikalaujančias patalpas.
Kai kam reikės spręsti ir darbo klausimus
Pradinių klasių mokytojos be darbo neliks, tačiau ikimokyklinukų ugdytoja L. Juškienė prasitaria dar nežinanti, kur ją likimas nublokš, nors sako, kad planų ateičiai jau ir turi.
Be darbo liks valytoja K. Mockevičiūtė, o čia dirbęs ūkvedys Kęstutis Kalusevičius jau yra pensinio amžiaus, jo nedarbo klausimas skaudžiai nepalies.
„Sunku. Iki pensijos dar daug – 15 metų. Nežinau, ką darysiu, eisiu į darbo biržą (Užimtumo tarnybą – red. past.). Aš ir pati šioje mokykloje mokiausi. Atsimenu laikus, kai joje būdavo po 300 mokinių, buvo netgi bendrabutis šalia – iš toliau atvykdavę mokiniai jame gyveno. Veikė valgykla“, – pasakojo K. Mockevičiūtė.
Nuo 2012 m. Siesartėnų mokykla tapo „Varpo“ mokyklos skyriumi, prieš tai buvo savarankiška, joje ketverius paskutinius metus direktoriumi dirbo Dalius Jasevičius, prieš jį – Robertas Sakas.
Ištuštės ir dar dvi pradinės mokyklos
Tais pačiais metais skyriumi tapo ir Sudargo Martyno Sederevičiaus vardu pavadinta mokykla, kuri turi ilgą ir gražią savo įsikūrimo ir gyvavimo istoriją. Deja, Kidulių pagrindinės mokyklos direktorius R. Sakas informavo, kad šiais mokslo metais joje tebuvo tik dvi jungtinės klasės po šešis vaikus. Dešimt mokinių nuo rugsėjo ateis mokytis į Kidulius, kaip ir trys mokyklos darbuotojai (du mokytojai ir vienas ūkio darbuotojas). Tiesa, Sudargo mokykloje dirbo keturi mokytojai. Koks mokyklos pastato likimas Sudarge, direktorius R. Sakas kol kas dar nežino ir spėlioti nesiryžta.
Tačiau, ko gero, mokyklos pastatas vaiduokliu nevirs Žvirgždaičiuose – čia, jei rajono taryba pritars, jį ketinama perduoti seniūnijos žinion. Anot Griškabūdžio gimnazijos direktoriaus Arūno Šalnaičio, pernai Žvirgždaičiuose mokėsi tik devyni pradinukai arba buvo tik viena jungtinė klasė, dirbo viena mokytoja. Dar pusę etato turėjo moteris, dirbusi su pailginta grupe, valytoja ir ūkio dalies darbininkas, tačiau direktorius sako, kad personalui darbo šiuo metu pasiūlyti neturi kur. Nuo rugsėjo visi vaikai ateis mokytis į Griškabūdžio gimnaziją.
Mindaugas iš Zapyškio:
