Žurnalas „Reitingai“ aštuntą kartą pristatė institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Šiais metais buvo atnaujinti jų vertinimo kriterijai. Nauji rezultatai parodė, kad valstybinės mokyklos pradeda vis labiau atsilikti nuo privačių. Pozicijų neužleidžia tik Vilniaus miestas. Iš 100 geriausių šalies mokyklų net ketvirtadalis yra gimnazijos iš vadinamo žemo socialinio – ekonominio konteksto savivaldybių, tarp kurių ir Šakiai.

 

Iš viso buvo vertintos 368 gimnazijos, kurių abiturientai 2020 m. laikė valstybinius brandos egzaminus (VBE). Pasak žurnalo rengėjų, tiek tarptautinių tyrimų antrinės analizės, tiek nacionalinis gimnazijų reitingas rodo tendenciją, kad savivaldybių ir valstybinės mokyklos pradeda atsilikti konkurencinėje kovoje su privačiomis mokyklomis.

Tai turi ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių. Konkurencija svarbi kokybei gerinti, tačiau gali dar labiau išaugti socialinė atskirtis tarp šeimų, kurios gali leisti savo vaikus į privačias mokyklas, ir tėvų, galinčių rinktis tik artimiausią mokyklą pagal gyvenamą vietą.

Tarp 100 geriausių šalies mokyklų net ketvirtadalis yra gimnazijos iš žemo socialinio – ekonominio konteksto savivaldybių. Taigi daroma išvada, kad, nepaisant aptariamo konteksto, ketvirtadalis gimnazijų pasiekia gerų akademinių rezultatų. Tarp 100 geriausių patenka ir Šakių „Žiburio“ gimnazija, kuri reitinge užima 87 vietą. Kitos rajono gimnazijos užima gerokai žemesnes pozicijas – Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija yra 153-oje, Griškabūdžio gimnazija – 167-oje, o Lukšių Vinco Grybo gimnazija – 254-oje vietoje.

Beje, reitingo sudarytojai atkreipia dėmesį, kad mažiausiai trečdalis besimokančių mokinių nei yra pajėgūs mokytis gimnazijose, nei turi noro – maždaug tiek mokinių nelaiko nė vieno valstybinio brandos egzamino, o baigti gimnaziją pakanka dviejų mokyklinių egzaminų. Todėl keliamas klausimas, ar racionalu išlaikyti gimnazijas, jei jos nepastūmėja nė vieno mokinio studijas tęsti aukštosiose mokyklose ir šie, baigę gimnazijas, stoja į profesines, registruojasi Užimtumo tarnyboje ir gyvena iš pašalpų ar išvyksta į užsienį.

Nors taškais nevertinta, bet paskaičiuotos kiekvienam mokiniui skirtos lėšos, t.y. kuriose gimnazijose vieno mokinio kaina 2020m. buvo didžiausia. Siūloma patiems pasidaryti išvadas, ar tikrai mokymo kokybė priklauso tik nuo finansavimo ir mokinių skaičiaus mokykloje. Tarp rajono gimnazijų mažiausiai išlaidų vienam mokiniui tenka „Žiburyje“ – 2 tūkst. 669 eurai, Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje – 3 tūkst. 596 eurai, toliau rikiuotųsi Griškabūdžio gimnazija, kur vienas mokinys kainuoja 3 tūkst. 658 eurus, brangiausiai vienas mokinys atsieina Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijoje – 3 tūkst. 664 eurus. Palyginimui: pirmoje vietoje reitinge esančiame Klaipėdos licėjuje vienam mokiniui bendros išlaidos sudaro 1 tūkst. 590 eurų, yra ir tokių gimnazijų, kur ši suma siekia kone 8 tūkst. eurų (pavyzdžiui, Neringos gimnazijoje – 7 tūkst. 999 eurai vieno mokinio išlaikymui).

Penktą kartą pristatytas ir pagrindinių mokyklų vertinimas. Jis atliktas, remiantis dešimtokų (pastarųjų trejų metų) laikytais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais. Iš viso Lietuvoje yra apie 250 pagrindinių mokyklų, tačiau jų dydis skirtingas, todėl vertinant mokyklos skirstytos pagal mokinių skaičių.

Pagrindinių mokyklų kategorijoje nuo 1 iki 9 (dešimtokų) 34-oje pozicijoje yra Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras, kurios rezultatai bei bendras mokinių vidurkis rajone yra aukščiausi. Lekėčių mokykla-daugiafunkcis centras šioje kategorijoje 94-oje vietoje. Mokyklų kategorijoje, kuriose mokosi iki 23 dešimtokų 20-oje vietoje yra Sintautų pagrindinė mokykla, 54-oje – Kidulių mokykla. Kategorijoje mokyklų, kuriose mokosi daugiau nei 24 dešimtokai 8-oje vietoje Gelgaudiškio pagrindinė mokykla, 20-oje – „Varpo“ mokykla, kurios bendras mokinių vidurkis rajone žemiausias.

Savivaldybių reitinge pagal švietimo rodiklius Šakių rajonas iš 55 vietos reitinge 2019-aisiais pakilo į 29 vietą 2020-aisiais. Čia vertintas abiturientų egzaminų laikymas, tačiau akcentuojama, kad didžiulė atsakomybė tenka savivaldybių vadovams, kurie sprendžia mokyklų tinklo klausimus, žiūri – jungti ar nejungti klases, nenuvertinamas ir pačių mokyklų administracijų, kurių rankose kolektyvo formavimas, vaidmuo.

Tarp 270 mokytojų perlų, kurie jau išėję į pensiją, bet ir toliau dirba mokykloje – du rajono pedagogai. Tai matematikos mokytoja Kanana Urbaitienė iš Vinco Kudirkos gimnazijos ir informacinių technologijų mokytojas Antanas Burkšatis, dirbantis Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje.

„Draugo“ inf.