Mokinių grįžimas į mokyklas – sprendimas tėvų valioje

suolai mokykla
Kai kurie didieji miestai iškart pareiškė, kad mokslo metus vyresniųjų klasių moksleiviai baigs nuotolyje, o kaip bus rajone, paaiškės iki trečiadienio, kada bus susumuoti tėvų apklausos rezultatai, ar šie sutinka, jog vaikai būtų testuojami – tai būtina sąlyga norint praverti ugdymo įstaigos duris. D. Pavalkio nuotr.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad penktų–vienuoliktų klasių moksleiviai į mokyklas gali grįžti nuo gegužės 10 dienos, tačiau teisė spręsti, kaip toliau organizuoti mokymosi procesą, palikta pačioms savivaldybėms. Šakių rajone nutarta apklausti tėvus, ar šie sutiktų, jog vaikai būtų testuojami – tik sutikus 60 proc. klasės tėvų būtų atnaujintas ugdymo procesas. Mokinių taryba tam prieštarauja, nors rajono vadovai jų argumentus vadina nepagrįstais. Nuo pirmadienio į klases sugrįžo abiturientai, rajone šis skaičius gana didelis – iš 211 į kontaktinį mokymąsi grįžo 187 abiturientai.
 
Grįžti nenori

Praėjusį trečiadienį rajono valdžios atstovus pasiekė Šakių mokinių tarybos pirmininkės Austėjos Ižganaitės pasirašytas raštas, kad 5–11 klasių moksleiviai nepalaiko iniciatyvos grįžti į mokyklas. Rašoma, kad 60 proc. rajono mokinių savivaldų pasisakė, jog palaiko mokymosi tęsimą nuotoliniu būdu. Argumentuojama, kad dalyje mokyklų sunku suvaldyti moksleivių srautus, kad „staigus moksleivių grįžimas į ugdymo įstaigas gali neigiamai koreliuoti su jų pasiekimais ir psichikos sveikatos būkle“, nerimauja, jog „kontaktinio ugdymo(si) metu vykstančios pamokos dažniausiai bus orientuotos į atsiskaitymus, o ne į bendrosiose programose nurodytų temų dėstymą“.

„Pasidarė truputėlį liūdna. Dar vasarį visi mušėsi į krūtinę ir sakė greičiau leiskit mums sugrįžti į mokyklą, o dabar gaunasi tarsi grįžimas į mokyklą sugadina kažkokius vyresnių klasių moksleivių planus“, – Mokinių tarybos pozicija stebėjosi vicemeras Darius Jakavičius.

Jam pritardamas meras Edgaras Pilypaitis sakė: „Buvo nepatenkinti, kad reikėjo į nuotolinį, dabar nepatenkinti, kad reikia grįžti į kontaktą. Manau, reikia derinti teises su pareigom.“ Rajono vadovo nuomone, „nereikėtų pasiduoti choro ir pageidavimų koncerto išpildymui“, o gyvi žinių patikrinimai nėra blogai, nes bus galima pasižiūrėti tiek vaikams, tiek tėvams ir mokytojams, tai kiek gi žinių buvo gauta per nuotolinį.

Spręs tėvai

Nors rajono valdžia palaiko grįžimo į mokyklas idėją ir mano, kad nuotolinis mokymasis ir taip padarė didžiulę žalą, kad mokiniams trūksta motyvacijos, kad mokytis dar likę apie pusantro mėnesio, kad grįžimas būtų repeticija prieš rugsėjį, nes neaišku, kokia situacija bus rudenį, tačiau galutinį žodį šioje situacijoje tars mokinių tėvai. Jeigu klasėje nebus 60 proc. sutinkančių tėvų, kad 5–11 klasių vaikams dukart per savaitę būtų atliekami greitieji testai, ta klasė liks mokytis nuotolyje, nes be testavimo į mokyklą jie sugrįžti negali. Tiksliau, testą mokykloje darytųsi patys mokiniai, tik prižiūrimi pedagogo arba sveikatos specialisto. Net ir klasei grįžus prie kontaktinio, nesutinkantys testuotis mokiniai mokslus galėtų tęsti nuotoliniu būdu, tačiau mokytojai nėra įpareigoti du kartus dėstyti mokomąjį dalyką.

Šią savaitę turėtų paaiškėti, kiek klasių planuotų grįžti į mokyklas – tėvų apklausos rezultatai turėtų būti aiškūs iki trečiadienio, o savivaldybė, žinodama skaičius, turėtų užsakyti reikiamą skaičių testų.

Kitaip yra su nuo kovo 22 d. mokykloje besimokančiais pradinukais – jiems greitieji testai būtų reikalingi tik tuo atveju, jei Šakių rajono savivaldybė iškristų iš taip vadinamo „gerųjų“ sąrašo, tai yra sergančiųjų rodiklis per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų būtų aukštesnis nei 200. Pirmadienio duomenimis, kaip informavo savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų vadovas Redas Juškaitis, 100 tūkst. gyventojų teko 180 sergančiųjų (Lietuvos vidurkis 575 atvejai), tad rajone susirgimų skaičius šiek tiek slūgsta. Gerėjančią situaciją rodo ir pandemijos pagreitis, ir teigiamų atvejų skaičius, nustatomas pagal punkte testuotus asmenis. Praėjusią savaitę iš 818 testuotų teigiamų viruso atvejų nustatyta 2,6 proc.

Abiturientai grįžo gausiai

Kaip minėta, nuo pirmadienio į mokyklas sugrįžo abiturientai – preliminariais duomenimis, iš 211 grįžo 187 mokiniai. Praėjusią savaitę vykusių pasitarimų metu kalbėta, kad jų saugiam grįžimui pasiruošta. Kalbant apie pedagogų vakcinavimą, iš 534 mokytojų 205 yra vakcinuoti dukart, 226 pedagogai gavę tik po vieną vakcinos dozę. Anot D. Jakavičiaus, 24 vakcinuotis atsisako, tačiau reguliariai testuojasi. Kalbėdamas apie kitus švietimo darbuotojus, vicemeras informavo, kad 165 paskiepyti abiem vakcinos dozėmis, maždaug 100 gavę tik vieną vakcinos dozę.

Stringa vakcinavimo procesas

Apskritai rajone šiuo metu viena vakcinos doze yra paskiepyti 6 tūkst. 634 žmonės, dvi vakcinos dozes yra gavę 2 tūkst. 751 žmogus (iš viso 25,45 proc.). Jei anksčiau savivaldybės skiepijimo rodikliai būdavo kone dviem procentais aukštesni už šalies, dabar šis skirtumas menksta, nes jau kelintą kartą savivaldybė negauna žadėtų kiekių. Štai praėjusią savaitę turėjo būti gauta 900 dozių „Vaxzevria“ vakcinos, tačiau pažadas nebuvo ištesėtas ir vakcina gauta nebuvo, tad šeštadienį vakcinavimo centras nedirbo, nes tiesiog nebuvo nei ko, nei su kuo skiepyti. Žadėta, kad šis kiekis (900 „Vaxzevria“dozių) rajoną turėjo pasiekti pirmadienį, šią savaitę turėtų būti gauta ir 786 „Pfizer“ bei 200 „Modernos“ vakcinos dozių, mat penktadienį turimos „Pfizer“ vakcinos nepakako net revakcinacijai (ankstesnę savaitę šios vakcinos nebuvo gauta maždaug pusė žadėto kiekio). Šią savaitę šia vakcina planuojama intensyviai skiepyti toliau: antradienį 228 žmones, trečiadienį 282, ketvirtadienį vakcinavimas numatytas Griškabūdyje, kur antra doze suplanuota paskiepyti 156 žmones, penktadienį skiepijimas numatytas Lekėčiuose, kur „Pfizer“ vakciną turėtų gauti 60 žmonių, „Modernos“ – 200 piliečių.

„Vaxzevria“ vakcina šiuo metu kviečiami skiepytis 55-erių ir vyresni, tačiau, nesurinkus reikiamo norinčių skiepytis skaičiaus, neatmetama galimybė, kad skiepytis būtų kviečiami dar jaunesni asmenys arba apskritai norintys, bet nebūtinai prioritetinėse grupėse esantys žmonės.

„Matysim, ką surinksime, kiek bus norinčių ir paskui matysime, kiek mums jos lieka ir kaip toliau elgtis“, – kalbėjo R. Juškaitis.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.