Kaip ir kiekvienais metais, Vilkaviškio vyskupijos tikybos mokytojai naujus mokslo metus pasitinka susirinkdami į Rudens konferenciją. Vis kitame Vilkaviškio vyskupijos dekanate vykstanti šventė šiais metais tikybos mokytojus sukvietė į Šakius.

Šventė prasidėjo Šakių Šv. Jono krikštytojo bažnyčioje šv. Mišiomis, konferencija tęsėsi Šakių kultūros centre. Pirmiausiai sveikinimo žodį tarė JE vyskupas Rimantas Norvila, taip pat tikybos mokytojus pasveikino ir rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, kuris pabrėžė, kad geriausia mokyti savo pavyzdžiu, kad tikybos pamokos tikrai nėra lengvesnės, nors ir nėra šio dalyko egzamino.

„Nuostabu, kad mes galime tokiais sudėtingais laikais susitikti. Noriu šiandien tiesiog sukalbėti maldą už mus visus, kad Viešpats Dievas mus laimintų, nes kiekvieną dieną, akimirką mums svarbiausia būti Dievo vaikais ir būti tais, kuriuos Dvasia veda ir įkvepia. Toks buvo Jėzus, mūsų mokytojas, na, o mes esam kviečiami sekti jo pavyzdžiu“, – į susirinkusius kreipėsi Šakių dekanato vicedekanas kun. Vytautas Antanas Matusevičius.

Prisiminti pirmąsias savo tikybos pamokas mokykloje buvo pakviestas Šakių dekanato dekanas, kan. Donatas Jasulaitis.

„Tuomet buvo toks didelis neaiškumas, kaip visa tai vyks. Prisimenu, skambina vyskupas Žemaitis ir sako – tai jau į mokyklą gali eiti. Suderinta. Tuomet teiraujuosi Jo Ekscelencijos, o kaip pradėti vesti tas pamokas. Vyskupas patarė pradžiai susikviesti pačius didžiausius mokinius. Man nuėjimas į mokyklą buvo labai įsimintas, ypač pirmas susitikimas su mokyklos kolektyvu – įeinu į mokytojų kambarį, visi suaikčioja ir pasieniais išsiskirsto... Tuomet paprašiau padėti man prabilti į mokinius. Tos pamokos tai buvo pasidalinimas su vaikais mintimis apie Dievą“, – prisiminimais dalijosi dekanas.

Marijampolės Marijonų gimnazijos direktorius Saulius Andriuška, 26-erius metus dirbęs tikybos mokytoju, pasidalijo mintimis apie tai, kaip ir kiek tikybos mokytojas per mokinius gali paskatinti šeimą tikėjimo kelionei.

„Nors nėra tikybos dalyko egzamino mokykloje, manau, kad tikyba yra viena iš svarbiausių pamokų mokykloje, nes didžiausias egzaminas yra gyvenimas. Ir kaip tą egzaminą laiko kiekvienas žmogus, labai didele dalimi ir priklauso nuo to, kiek jisai yra atėjęs į tikėjimą, kiek pažįsta Dievą ir kiek jisai savo kelyje augdamas sutiko žmonių, kurie jį vedė tuo tikėjimo keliu“, – kalbėjo Šv. arkangelo Mykolo parapijos diakonas S. Andriuška.

Jis pasakojo, kad augo 14 vaikų šeimoje, o į tikėjimą atėjo būdamas aštuoniolikos, nes šeima buvo nepraktikuojanti, tad tik atėjęs mokytis į Marijampolės pedagoginę mokyklą nedrąsiai pradėjo lankyti bažnyčią.

„Kai pradėjau dirbti tikybos mokytoju, labai daug mokiausi iš tų tėvų, kurie buvo praktikuojantys katalikai. Jie yra kažkokie kitokie, kitaip bendrauja. Ir šiandien, matydamas jų jau užaugusius vaikus, galiu teigti, jog, auginant tikintį žmogų ir vedant jį tikėjimo keliu, tie vaisiai yra ypatingai brandūs“, – sakė S. Andriuška.

Jis pasidžiaugė, kad tie vaikai, kuriuos mokė nuo šešerių–septynerių metų, ateina šiandien jau kaip pas diakoną – tuoktis, prašyti savo vaikams Krikšto sakramento.

„Šiandien turėtume pagalvoti kiekvienas – koks gi aš esu tikybos mokytojas? Koks aš esu savo kasdienybėje tas apaštalas, kurį pasirinko Dievas. Ir jokiu būdu neturime leisti į savo kasdienybę ateiti nusivylimui, abejonei. Mes turime nešti mokykloje, savo gyvenime vilties kultūrą“, – kalbėjo diakonas.

S. Andriuška sutinka, jog šiandien tikybos mokytojų darbe pilna iššūkių, ir pakeisti vaiką nėra lengva, jo žodžiais, su vaiku geriausia užmegzti kontaktą, susidraugauti.

„Kokio mokytojo nori šiandieniniai vaikai? Jų reikalavimai nėra labai paprasti. Mokytojas turėtų būti supratingas, atlaidus, nesenoviškas, linksmas, gražus... bet svarbiausia – tikras draugas. Dar yra labai svarbu, kad būtų pasitikėjimas tarp mokinio ir mokytojo“, – įsitikinęs S. Andriuška.

„Šiandien mūsų vaikus auklėja visas pasaulis, internetas, todėl vaikai dažnai užsidaro tame pasaulyje. Jeigu mes bandysime juos už tai kritikuoti, jie užsidarys, pabėgs ir su mumis nekalbės. Todėl mūsų tikybos mokytojų užduotis šiandien yra susidraugauti su mokiniais ir visą informaciją pateikti be primetimų. Aš čia nekalbu apie pataikavimą. Kalbantis su dešimtokais apie abortus, daugiau nei pusė klasės vaikų nemato jokios problemos nužudyti žmogų. Tai yra žmogaus pasirinkimas – taip jie argumentuoja. Mes galime tik pateikti bažnyčios mokymą ir melstis bei liudyti tą gyvybės kultūrą“, – sakė S. Andriuška ir akcentavo, kad kiekviena šeima yra tarsi atskira laboratorija ir tikybos mokytojų žvilgsnis į kiekvieną jų turėtų būti vis kitoks.
„Šiandien mes, tikybos mokytojai, būtent esame tam, kad pamatytume, padėtume, užkalbintume ir brandintume patį vaiką, galbūt tuomet pats vaikas šeimoje įneš kitokį žodį, supratimą“, – įsitikinęs S. Andriuška. Jis taip pat pasakojo, kad jo vadovaujamoje gimnazijoje didelis dėmesys skiriamas vertybiniam ugdymui – vyksta rekolekcijos, ryto malda.

Konferencijoje „Tikybos mokytojo indėlis atkuriant šeimose tikėjimo praktikas“ padėkota tiems mokytojams, kurie dirbo nuo pat tikybos mokymo pradžios, ir naujai į katechetų gretas įsijungusiems. Šventinę konferenciją užbaigė jungtinis Šakių cirko mokyklos ir Šakių rajono meno mokyklos pasirodymas.