Matematikos žinioms gerinti siūlomas specialus veiksmų planas

matematika
Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Vis prastėjančios mokinių matematikos žinios praėjusiais mokslo metais atsidūrė krizinėje situacijoje. Matematikos egzamino šalyje neišlaikė 35 proc. abiturientų, o Šakių rajone buvo gerokai viršytas ir Lietuvos vidurkis – matematikos egzamino neįveikė 50,67 proc. jį laikiusių. 10 tūkst. mokinių šalyje jo visai nelaikė. Nacionaliniu lygmeniu buvo pripažinta, kad tai yra problema, tačiau jos spręsti neskubėta. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gelbėjimosi ratą metė tik vasarį – pristatė veiksmų planą, kuriame numatoma sutelkti visų – ministerijos, mokyklų, mokytojų, mokinių ir jų tėvų – jėgas.

Matematikos pasiekimų gerinimo veiksmai sudarytame plane apima visas ugdymo pakopas nuo pradinio iki vidurinio ugdymo. Čia numatoma, kad ministerijos atsakomybė yra sisteminiai sprendimai, o savivaldybių ir mokyklų – pokyčiai konkrečiose klasėse. Taip pat išskirta keletas matematikos pasiekimų gerinimo krypčių, tarp kurių – pagalba mokytojams, pagalba mokiniams, mokslo tyrimais grįstas mokymo ir mokymosi tobulinimas, pasiekimų patikrinimo sistemos stiprinimas, matematikos mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas. Ketinama sukurti naujas mokymo priemones, vaizdo pamokas, galimybę mokytojams tobulinti didaktikos kompetencijas, kai kuriose klasėse įvesti daugiau matematikos pamokų.  

Kiek ir kokių naujovių sulauksime, parodys rytojus, įdomiau sužinoti, kaip šiandien mūsų rajono mokyklose mokiniams padedama gerinti matematikos žinias, kad jie sėkmingai išlaikytų egzaminus. Šakių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Dariaus Aštrausko teigimu, dėmesys matematikos mokymui vyresnėse klasėse yra padidėjęs – padaugėjo matematikai skirtų valandų. Pasirinkusiems mokytis matematikos tiek išplėstiniu, tiek bendruoju kursu skiriamos ir konsultacinės valandos. Nors jas mokiniai gali rinktis savanoriškai, tačiau, jei po pirmojo pusmečio mokinys gauna nepatenkinamą įvertinimą, Vaiko gerovės komisija gali ir įpareigoti jį lankyti konsultacijas. Matematikos egzaminą renkasi ne visi, dažniausiai tie, kurie ruošiasi toliau studijuoti aukštosiose mokyklose ir pretenduoja į valstybės finansuojamas studijas.

D. Aštrauskas įvardino, kad nemažai mokinių matematikos egzamino neišlaiko vien dėl to, kad nori labai greito rezultato ir neperskaito užduoties iki galo, todėl nesupranta, ko iš jų norima. Tad labai svarbu, kad mokiniai išmoktų ne tik atlikti mechaninius veiksmus, bet ir ugdytųsi gilesnius matematinio mąstymo gebėjimus. Be to, vedėjo manymu, jei mokinys egzamino neišlaiko 10 klasėje, ar jam nereikėtų pagalvoti apie profesijos studijas, o ne gaišti laiką 11 klasėje.

Pasikalbėjus su rajono gimnazijų vadovais, paaiškėjo, kad visose gimnazijose atsirado papildomi matematikos moduliai, įvestos konsultacinės valandos, kuriomis gali naudotis ne tik abiturientai, bet ir žemesnių klasių mokiniai, didelės klasės dalijamos per pusę į mažesnes grupes.

Šakių „Žiburio“ gimnazijoje, be šių priemonių, kai kurioms klasėms padaugėjo matematikos pamokų – dvi antrokų klasės gavo po dar vieną papildomą matematikos pamoką, nes pirmoje klasėje jų pasiekimai buvo žemesni nei kitų dviejų klasių, trečiose–ketvirtose klasėse mokiniai turi viena valanda daugiau matematikos pamokų nei numatyta ugdymo plane.

Beje, reikia paminėti, kad kovo 15–16 d. visi abiturientai, pasirinkę matematikos brandos egzaminą (iš viso šalyje 16 tūkst. 520, mūsų rajone – 177), galėjo pasitikrinti matematikos žinias ir gebėjimus laikydami elektroninį mokymosi pasiekimų įsivertinimo testą, vadinamą bandomąjį egzaminą.

Pasak savivaldybės mero pavaduotojo Dariaus Jakavičiaus, tai ne naujovė, mokiniai pasitikrinti savo žinias galėdavo ir anksčiau. Automatinis įvertinimas mokiniui parodo, ko dar reikia pasimokyti, siekiant geresnio egzamino rezultato. Be to, tokie bandomieji mokymosi pasiekimų pasitikrinimai didina mokinių pasitikėjimą, o tai irgi labai svarbu ruošiantis egzaminų sesijai. Kadangi nei konsultacijos, nei bandomasis egzaminas nėra privalomi, renkasi ne visi, dažniausiai tik motyvuoti mokiniai.

„Yra 5 proc. grūdų, netinkamų sėjai, 90 proc. – gerų ir tinkamų, ir 5 proc. ekstra klasės. Tai yra kalbama, kad mokyklose didžiausias dėmesys ir eteris yra atiduodamas tiems 5 proc. ir 5 proc., o likę 90 proc. patys sugeba išgyventi. Faktu to laikyti negalima, bet dalis tiesos yra“, – kalbėjo D. Jakavičius.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar vartojate mūsų krašte pagamintą produkciją?

klausimelis 12 03Aušra iš Valenčių:

Užsukam į „Laimę“ pyragų. Vyras iš vietinės įmonės dažnai perka šakočius. Taip pat ir raugintus kopūstus. Kokybė pasiteisino, todėl ir perkam. Rečiau nusiperkam vietoje gaminamo aliejaus. Dažnai iš anksto užsisakom norimos produkcijos. Apie pirtininkų teikiamas paslaugas ne itin žinau. Baldininkų paslaugomis taip pat netekę naudotis. Galbūt daugiau naudojuosi grožio paslaugomis, dauguma žmonių – autoservisų. 

klausimelis 12 03 2

Rasa iš Šakių:

Taip, perku. Kepyklos „Rugelis“ gaminius, mėgstam Juškų raugintus kopūstus. Dažniausiai produkciją įsigyjam iš pačių gamintojų, jų įmonėse. Perkam todėl, kad esam išbandę, pavyzdžiui, kopūstus. Nuvežam net artimiesiems. Prekybos centruose renkamės labiau mūsų krašte pagamintą produkciją. Tai sveikesnis, kokybiškesnis maistas. Be abejo, naudojamės grožio specialistų, odontologų paslaugomis. Tiesa, nei pirtininkų, nei baldininkų paslaugomis neteko pasinaudoti.

europos pulsas350px

IDLT240726 MA2022baneriai300x600

nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
duarto baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.