Įvairiuose pasaulio raliuose Lietuvos vardą garsinantis Benediktas Vanagas praėjusį trečiadienį lankėsi Šakių rajono Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Lekėčių skyriuje turėdamas dvi misijas – mokyklos kieme iškelti valstybės istorinę Vyčio vėliavą ir su jaunuomene padiskutuoti apie ateities Lietuvą, kertines žmogaus vertybes ir, žinoma, apie sportą, lenktynes ir patį gyvenimą.

 

Pirmoji renginio dalis visus subūrė mokyklos salėn – dalyvavo atstovai iš visų mokyklos-daugiafunkcio centro skyrių. Svečius pasveikino mokyklos direktorė Lilija Liutvinienė ir savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas. Apie Vyčio vėliavos kėlimo akciją ir jos reikšmę kalbėjo įmonės „Scandagra“ personalo vadovė Augustė Rugevičiūtė, o VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“ direktorė Andželika Rusteikienė su džiugiu entuziazmu kalbėjo, kad finansine programa „Ateities Lietuvai“ siekiama auginti verslią, drąsią ir pilietišką jaunąją kartą. Dar prieš prasidedant pokalbiui su B. Vanagu, sveikinusieji nuo scenos kone vienbalsiai nusprendė, kad jauno žmogaus gyvenimas prasideda ne pabaigus mokyklą, o jau nuo pirmos klasės ar net darželio, todėl labai svarbu kuo anksčiau susirūpinti svarbiausių žmogiškųjų vertybių ugdymu – tokių kaip kritinis mąstymas, kūrybiškumas, drąsa veikti, atrasti tai, kuo esi unikalus, o kartais išdrįsti rizikuoti. Žinoma, labiau nei oficialios kalbos jaunimą domino pasikalbėjimas su žinomu lenktynininku B. Vanagu, kuris jau senokai aktyviai įsitraukęs į šį projektą ir yra bene pats žinomiausias Vyčio ambasadorius Lietuvoje ir pasaulyje, sportininką visur lydi Vyčio simbolika – tiek aprangoje, tiek ant lenktyninių automobilių. B. Vanagas iškart prisipažino, kad susitikimą vadinti pamoka, kaip buvo įvardyta iš pradžių, nesiverčia liežuvis, nes daug smagiau tiesiog pasikalbėti apie tai, kas įdomu ir svarbu – betarpiškai, pajuokaujant, nesilaikant jokio formato. Todėl jis skatino jaunimą drąsiai klausti visko, kas jiems rūpi, o nedrąsią pokalbio pradžią gerokai praskaidrino už klausimus pažadėtos dovanos, kurių, beje, jei laikas nebūtų ribojęs, būtų ir pritrūkę. Su lenktynininku kalbėtasi plačiai ir filosofiškai – nuo klausimų apie tai, kas yra vertybės ir kokios jų yra kertinės, iki Dakaro lenktynių trasų, ten iškylančių iššūkių, patirtų nuotykių, kuro kainų ir šios profesijos svarbiausių niuansų. Svečias neslėpė, kad kai žmogus daro tai, ką myli, jam niekada netenka dirbti, todėl savo pavyzdžiu skatino visus rasti širdžiai mielą veiklą. Buvo ir nokautuojančių klausimų: kai salėje pasigirdo pradinukės klausimas lenktynininkui „Kodėl pasaulyje tiek daug blogų žmonių?“, B. Vanagas net atsilošė nuo klausimo stiprumo, tačiau kartu su visa bendruomene bandė filosofiškai samprotauti, kad greičiausiai žmonės savaime nėra vien blogi ar geri. Pasak jo, labai daug lemia jų turimos žinios ar jų stygius, netinkama aplinka ir susiklosčiusios situacijos, kurios verčia elgtis netinkamai, kenkti sau ir kitiems. Klausimus žėrė ne tik salėje sėdintys mokiniai, bet ir pats svečias domėjosi, kuo svajoja būti užaugę jauni žmonės. Salėje atsirado tiek būsimų medikų, tiek globojančių gyvūnus, tiek tų, kurie norėtų sėsti prie lenktyninio automobilio vairo. Čia buvo puiki proga išgirsti paties svečio profesijos pasirinkimo istoriją, kuri nėra kuo nors labai ypatinga, tiesiog jį jauną supo žmonės, kurie buvo automobilių sporte ir tai „užkabino“. B. Vanagas drąsino jaunimą nebijoti klysti, nes klaidos tėra pamokos, be jų žmogus negalėtų tobulėti, o ir pats savo gyvenimo pavyzdžiais iliustravo, kaip pildosi svajonės, kaip ateina sėkmė, geri rezultatai, ir priminė seną tiesą – svajoti reikia atsakingai.

„Nepamirškite į pasaulį žiūrėti su nustebimu ir atradimo džiaugsmu. Daug kas visuomet priklauso nuo požiūrio – vieniems, tarkime, atrodo, kad aš daug dirbu, o man asmeniškai atrodo, kad aš tiesiog gyvenu įdomų gyvenimą – tokį, koks man patinka, ir to net darbu pavadinti negaliu. Tačiau kiekviename, net ir svajonių darbe bus momentų, kurie nepatinka. Viskas čia gana paprasta: jei mėgsti bulvinius blynus, teks nusiskusti bulvių, net jei ir labai to darbo nemėgsti. Tik geriau prieš skutant pakeisti požiūrį į skutimą... Gyvenime apskritai labai svarbu jausti aistrą tam, ką tu darai, tada akys dega“, – kalbėjo lenktynininkas.

Po pasikalbėjimo su mokiniais B. Vanagas atvirai prisipažino, kad Lekėčių jaunimas jį maloniai nustebino savo klausimų gilumu: „Kai sulaukiu tokių klausimų, kokių galbūt nesitikėtum iš mokinukų, kai pamatai jų minčių tėkmę, tikrai kartais nustembi. Matau, kad Lietuvoje auga įdomūs, šviesūs ir geri jauni žmonės.“

Po pasikalbėjimo visi patraukė į mokyklos kiemą iškilmingai iškelti Vyčio vėliavą, kurią pašventino Lekėčių parapijos klebonas Ričardas Kmitas, buvo giedamas himnas, dar kartą prisiminta, kuo toks svarbus Vytis, ką jis simbolizuoja B. Vanagui, ką turėtų byloti kiekvienam lietuviui.

„Vytis yra ištikimybės Tėvynei simbolis, visais laikais vienijęs lietuvius ir juos vedęs į priekį. Vytis yra kiekvienas iš mūsų“, – kalbėjo svečias.

Kad istorinė Lietuvos valstybės vėliava su Vyčiu plevėsuotų prie Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Lekėčių skyriaus, pasirūpino žemės ūkio įmonė „Scandagra“. Tai savotiška padėka švietimo įstaigoms už pastangas rūpinantis mokinių ekonominiu raštingumu ir už bendrą darbą bendrovės vykdomoje edukacinėje-motyvacinėje programoje „Ateities Lietuvai“, kuria siekiama auginti verslią, drąsią ir pilietišką jaunąją kartą. Programoje dalyvauja ir Lekėčių skyriaus bendruomenė: pedagogai turi galimybę kelti savo kvalifikaciją specialiuose kursuose, o mokiniai gauna progą ne tik įgyti žinių apie verslą iš mokytojų bei mentorių, bet ir pasimatuoti verslininkų kasdienybę kuriant verslo idėjas ir jas realizuojant mažosiose bendrovėse.

Istorinės vėliavos šiais mokslo metais keliamos trijuose Lietuvos rajonuose – Šakių, Kėdainių ir Kretingos. „Scandagra“ vėliavą, stiebą ir montavimo darbus dovanojo 11-ai mokyklų, kurios šiemet prisijungė prie jos edukacinės-motyvacinės programos „Ateities Lietuvai“. Iš viso šalyje Vyčio vėliavų jau iškelta daugiau nei 100.

Lina Morkūnienė