Asta GVILDIENĖ

Mokslo metų pradžioje tarp šalies vienuoliktokų sumaištį sukėlęs tuometinio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus pasirašytas įsakymas apie egzaminų tvarkos pakeitimus šiandien teismo sprendimu pripažintas neteisėtu. Ar eksperimentai su moksleiviais tęsis priiminėjant kitus naujus įsakymus, ar bus įsiklausyta į vienuoliktokų nuomonę?

Nuotr. Šakietė S.Starkauskaitė (pirma iš kairės) su dar 300 Lietuvos moksleivių sąjungos atstovų penktadienį susitiko su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite. Tarp aktualiausių klausimų jie aptarė ir stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką.

Sukėlė sumaištį

Pagal naująją praėjusių metų rugpjūčio paskutinėmis dienomis priimtą tvarką dabartiniai vienuoliktokai, stodami į aukštąsias mokyklas, turėtų laikyti ne po tris, bet po keturis brandos egzaminus ir dar, kaip papildomą penktą egzaminą, rinktis vieną užsienio kalbą. Mat atsižvelgiant į aukštus reikalavimus, keliamus studijų kokybei bei siekiant, kad studentai studijų starto metu būtų pasiekę pakankamą studijoms užsienio kalbos mokėjimo lygį, nustatytas užsienio kalbos mokėjimo slenkstis. Norintieji patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete turės mokėti užsienio – anglų, vokiečių ar prancūzų kalbą B2 lygiu, stojantieji į kolegiją – B1 lygiu. Šis pokytis susijęs ir su brandos egzaminų sistemos kaita, kai nuo 2011 metų užsienio kalbų programa pateikiama kursais (A1 ir A2, B1 ir B2), orientuotais į Europos Tarybos siūlomus kalbos mokėjimo lygius. Šis lygis nustatomas laikant valstybinį egzaminą arba tarptautinius užsienio kalbų žinių patikrinimo testus. Visa tai daugelį ne tik šalies, bet ir rajono vienuoliktokų tiesiog išmušė iš vėžių. Moksleiviams reikėjo skubiai persirinkti kai kuriuos dalykus arba pakeisti jų lygį. Daugeliui augo ir taip dideli mokymosi krūviai.

 
Kreipėsi į teismą

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, gindama moksleivių teises ir kalbėdamasi su tuometiniu švietimo ir mokslo ministru, siūlė pakeisti priimtą teisės aktą ir naująją stojimo tvarką įvesti ne anksčiau kaip 2015 metais. G.Steponavičiui nesutikus naujovių nukelti į vėlesnius metus, E.Žiobienė kreipėsi į teismą, prašydama išspręsti, ar ministro sprendimas nepažeidė Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinto reikalavimo - geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarką paskelbti ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki atitinkamų studijų metų pradžios. Trečiadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad naujoji stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka priimta neteisėtai. Teismo vertinimu, pažeistas ne tik minėtas dvejų metų terminas, bet ir iš Konstitucijos kylantis reikalavimas - geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarką paskelbti iš anksto tokiu terminu, kuris būtų pakankamas konstitucinei teisei į nemokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose veiksmingai įgyvendinti.

Naujasis švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigė, kad svarbūs sprendimai turi būti priimami diskutuojant ir tariantis su visuomene.  Tad darydamas 2014 metų priėmimo sąlygų korekcijas, jis atsižvelgs į jų nuomonę ir stengsis  nesukelti naujos sumaišties ugdymo procese. Labai svarbu, kad vėl nekiltų panika ir vienuoliktokai galėtų ramiai tęsti mokslus bei planuoti savo ateitį. Buvęs švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius sako, kad grįžti prie senosios stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkos būtų netikslinga. Taip mano ir rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyresnysis specialistas Gintaras Demenius. „Pavasarį dešimtokai pasirinko dalykus, kuriuos mokysis vienuoliktoje klasėje, o rugsėjo pradžioje sužinojo, kad tie pasirinkimai neatitinka jų stojimo sąlygų ir skubiai vėl viską susiderino, mokyklos tvarkaraščius persidėliojo, - kalbėjo G.Demenius. - Jei ši tvarka ir vėl būtų pakeista, reikėtų ir vėl iš naujo viską koreguoti, ir vėl kiltų sąmyšis.“ Savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Vydos Pranckevičienės teigimu, nereikėtų priekaištauti dėl užsienio kalbos brandos egzamino naujovės, visiems stojantiems į aukštąsias mokyklas kalbos bus reikalingos, jų vis dažniau prireikia ir kasdieniame gyvenime.

Prie eksperimentų pripratę

Iš tiesų reforma po reformos, permaina po permainos – moksleiviai lyg tie bandomieji triušiai, rodos, prie eksperimentų pripratę, todėl labai svarbu nepanikuoti, o kartu priimti tinkamą sprendimą. Pasak Šakių „Žiburio“ gimnazijos trečiokės, rajono moksleivių tarybos pirmininkės Saulės Starkauskaitės, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kad naujoji stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka buvusio švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo priimta neteisėtai, ir vėl įnešė šiek tiek nerimo į kasdienį vienuoliktokų gyvenimą. „Mes susirinkome, diskutavome ir vieningai nutarėme, kad būtų geriausia, jei šiuo metu nieko keisti nereikėtų, o naujoji tvarka įsigaliotų 2015 metais, - kalbėjo S.Starkauskaitė. – Džiugu, kad naujasis švietimo ir mokslo ministras draugiškai nusiteikęs moksleivių atžvilgiu, pasiryžęs išklausyti visas suinteresuotas puses, diskutuoti ir tartis, ką daryti toliau.“  

Prezidentė pritarė moksleiviams
Pasak S.Starkauskaitės, praėjusį penktadienį Prezidentė  Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Lietuvos moksleivių sąjungos atstovais, nemažai diskutavo apie sumaištį sukėlusį buvusio švietimo ir mokslo ministro įsakymą dėl egzaminų tvarkos pakeitimo. „Prezidentė pritarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimui, kuris naująją tvarką pripažino neteisėta, - pasakojo  rajono moksleivių tarybos pirmininkė. – Jos manymu, G.Steponavičius, priimdamas šį įsakymą, pasielgė labai neapgalvotai -  neišklausė šalies moksleivių ir mokytojų nuomonės. Ji sutiko su Moksleivių sąjungos atstovų sprendimu naująją tvarką pradėti taikyti nuo 2015 metų.“

Dabartiniams dvyliktokams, šiemet stosiantiems į aukštąsias mokyklas, galioja prieš dvejus metus patvirtintos priėmimo sąlygos. Jie, kaip ir praėjusiais metais, į aukštąsias mokyklas bus priimami pagal keturių mokomųjų dalykų: trijų dalykų brandos egzaminų ir 4-ojo dalyko metinio pažymio rezultatus.