Mediacija Lietuvoje – ne naujiena, tačiau taikus teisminių ginčų sprendimo būdas tiek mūsų rajone, tiek ir visoje šalyje kol kas nėra populiarus. Jurbarko rajono apylinkės teismo mediatorės Jūratės Lukšienės, aptarnaujančios ne tik Jurbarko, bet ir Šakių, Tauragės, Šilutės bei Raseinių rajonų apylinkes, teigimu, per pusę metų mediacijos būdu buvo išspręsta tik viena byla.
Nepaisant to, kad teisminė mediacija – ginčų sureguliavimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai, tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams) – yra pigesnė paslauga nei bylinėjimasis teismuose, tačiau kol kas mūsų šalyje nepopuliari. Pasak mediatorės J. Lukšienės, praėjusiais metais mediacijos būdu buvo išspręstas tik vienas, tačiau ne mūsų rajono gyventojų ginčas.
Ginčų taikinamasis tarpininkavimas (mediacija) vykdomas tarpininkaujant trečiajam nešališkam asmeniui – taikinimo tarpininkui (mediatoriui). Visose Europos Sąjungos šalyse tokia praktika populiari jau seniai. Lietuvoje mediacija pradėta įgyvendinti 2008 metais, priėmus Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą, tačiau lietuviai iškilusius ginčus spręsti taikiu būdu, matyt, dar nepribrendo.
Užsienio šalių praktika rodo, jog ginčų sprendimas mediacijos būdu duoda apčiuopiamos naudos valstybiniu mastu: jis sumažina bylų naštą teismams, efektyviau organizuojamas teismų darbas ir sumažėja valstybės biudžeto išlaidos. Mediacijos naudą jaučia ir abi ginčo šalys: jos pačios, patirdamos mažiau priešiškumo, gali kontroliuoti ginčo sprendimo eigą ir rezultatus, atkurti gerus santykius ir abipusę pagarbą. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant ginčą teisminės mediacijos būdu yra užtikrinamas konfidencialumas, o bet kuri šalis gali pasitraukti iš teisminės mediacijos procedūrų, nenurodydama pasitraukimo priežasčių.
Be to, jei pasirinksite ginčą civilinėse bylose išspręsti naudojantis teismine mediacija, sutaupysite nemažai savo laiko ir pastangų, kuriuos eikvojamos besibylinėjant, taip pat – pinigų, nes teisminės mediacijos procedūrą užbaigus taikiu susitarimu grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio.
„Draugo“ inf.
Edvinas iš Šakių:
