Jau kone dvi savaitės pasienyje su Rusija matomi kylantys dūmų stulpai – Kaliningrado srityje deginama žolė. Žolės gaisrai anapus sienos pastebimi kasdien. Pasieniečių teigimu, tokie žolės padeginėjimai anapus sienos dar ir intensyvės. Žolės deginimai sukelia nerimo ir Lietuvos pusėje gyvenantiems žmonėms, Kudirkos Naumiestyje jaučiamas degėsių tvaikas.
Kaip praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), ir ankstesniais, ir šiais metais anapus sienos prasidėjusį žolės deginimą stebi ir valstybės sieną su Rusija saugantys VSAT Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai.
Kudirkos Naumiesčio užkardos vadas Darius Mekšraitis mano, kad tokie žolės padeginėjimai anapus sienos dar ir intensyvės.
Tiek šios, tiek kitų Pagėgių rinktinės užkardų pasieniečiai padegtą žolę gretimoje valstybėje kasmet fiksuoja įvairiu paros metu. Pasak D. Mekšraičio, naktimis nuo ugnies danguje matoma pašvaistė, dieną – atviros ugnies liežuviai ir tiršti dūmai. Taip pat Lietuvą pasiekia specifinis degėsių tvaikas.
Tokie ugnies židiniai ir arčiau, ir toliau nuo sienos gali būti ties visu Pagėgių rinktinės ruožu nuo pat Vištyčio Vilkaviškio rajone iki Kuršių marių Šilutės rajone.
Pasak pasieniečių, kalbant apie pavojų, kad ugnis gali priartėti prie pat Lietuvos teritorijos ir į ją persimesti, reikia turėti omenyje, kad didelė dalis sienos su Rusija eina Nemunu. Yra ir kitos natūralios vandens kliūtys – Šešupė ir Širvinta, kurių viduriu eina siena. Be abejo, yra ruožų, kur siena eina sausuma.
Pasieniečiai atidžiai stebi situaciją ir, kaip ir kasmet, esant reikalui, yra pasirengę į pagalbą pasitelkti ugniagesius gelbėtojus bei imtis kitų priemonių.
Vis dažniau kylančius dūmų stulpus Kaliningrado srityje stebi ir naumiestiečiai. Pasak miesto seniūno Edvardo Belevičiaus, šiemet žolės deginimas anapus sienos parsidėjo prieš maždaug dvi savaites – kovo viduryje.
„Ugnies sukeltos pašvaistės matėsi gal tik keletą naktų, tačiau mieste jau jaučiamas degėsių tvaikas. Vos tik atsisuka vakarų vėjas ir dūmus neša į mūsų pusę. Jeigu oro prognozė nesikeis, nebus lietaus, ugnis gali priartėti ir iki pat Lietuvos teritorijos. Laimei, turime Šešupę ir Širvintą, reikia tikėtis – ugnis prie pat sienos neišplis Manau, dar kokią porą savaičių tęsis tas žolės deginimas“, – kalbėjo E. Belevičius pridurdamas, kad rusai Kaliningrado srityje žolę degina ne pirmus metus, gaisrai kartojasi kas pavasarį, deginimai prasidėdavo kovo mėnesį, bet buvę atvejų ir gegužės pradžioje.
Eduardas iš Griškabūdžio:
