Tarpo kitų klausimų seniūnų pasitarime kalbėta ir apie tai, kaip elgtis gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, o artėjant maudymosi sezonui – svarbu ir maudymosi vietų priežiūra.
Seniūnų pasitarimo metu savivaldybės administracijos patarėjas (parengties pareigūnas) Ričardas Stepaitis kvietė seniūnus, prasidėjus maudymosi sezonui, pasirūpinti maudymosi vietomis. Ypač pasižiūrėti, jei yra prie vandens telkinių įrengti gelbėjimosi priemonių stendai, trūkstamas priemones atnaujinti. Seniūnų pastebėjimu, tokių stendų beveik niekur nėra įrengta, parengties pareigūnas prašė pateikti poreikį – priemonės bus perkamos centralizuotai. Kaip žinia, rajone oficialių maudyklų neturime, tačiau ir šiemet vandens telkiniuose bus atliekami vandens kokybės tyrimai.
„Dėl priedangų. Esame įpareigoti, kad priedangų valdytojas turi užtikrinti gyventojų patekimą į priedangą bet kuriuo paros metu. Kaip užtikrinti, aš negaliu pasakyti... Tačiau reikia kažkaip užtikrinti. Aš kalbu apie tas priedangas, kurios yra seniūnijų žinioje“, – patikslino R. Stepaitis.
Jis pristatė ir veiksmus, kurių seniūnams reiktų imtis išgirdus oro pavojaus sireną.
„Už gyventojų perspėjimą yra atsakingi seniūnai. Reikės su megafonais perspėti gyventojus“, – tvirtino parengties pareigūnas.
Seniūnai stebėjosi tokia jiems paskirta funkcija teikdami, kad, paskelbus oro pavojų, žmonės turi būti priedangoje, o dabar seniūnai turės bėgioti po kaimą ir rėkauti. Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas siūlė pasirengti veiksmų algoritmą, kuriuo ir būtų vadovaujamasi oro pavojaus atveju.
Pasitarime dalyvavęs vyriausiasis specialistas Virginijus Rekešius taip pat kalbėjo civilinės saugos klausimais. Anot specialisto, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, vandens atsargos gali būti ribotos ir jų tiekimas gali būti sutrikęs, todėl reikia turėti pasiruošus vandens atsargų bent 72 valandoms.
„Neturėtų gyventojai galvoti, kad viską padarys savivaldybė. Pirmiausiai vandens atsargomis 2–4 paroms turėtų pasirūpinti patys gyventojai. Kokie galimi vandens tiekimo sutrikimai: elektros, ryšio dingimas, įrangos sugadinimas, trasų trūkimai ir pan. Ar vandens nepritrūksime esant ekstremalioms situacijoms, priklauso nuo to, kaip yra pasiruošęs vandens tiekėjas tuos gedimus pašalinti“, – kalbėjo V. Rekešius.
Jo teigimu, savivaldybė yra sudariusi sutartį su viena prekybos įmone, kad ši pagal savo galimybes ekstremaliosios situacijos atveju kažkiek aprūpintų gyventojus geriamu vandeniu tarose.
Pasak V. Rekešiaus, seniūnijose tiekti vandenį gyventojams būtų naudojamos mobiliosios vandenvietės priekabos. Jis kėlė klausimą ir dėl galimybės savivaldybei įsigyti talpas vandeniui vežti. UAB „Šakių vandenys“ rajone šiuo metu eksploatuoja 69 vandenvietes, kurios, reikalui esant, būtų panaudotos geriamo vandens paėmimui. Kaip alternatyva nutrūkus centralizuotam vandens tiekimui įvardytas ir Lekėčių šaltinis.
Eduardas iš Griškabūdžio:
