Aplinkos ministras patvirtino Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimus, kurie galioja naujuoju 2014–2015 metų medžioklės sezonu. Taikant nuobaudas bus atskirti netyčiniai smulkūs medžioklės pažeidimai nuo šiurkščių. Už pastaruosius numatytos itin griežtos sankcijos. Ribojamas besaikis gyvūnų šėrimas bei medžioklė prie šėryklų.

 

 

Naujosios taisyklės įsigaliojo nuo balandžio 16 dienos. Jomis siekiama supaprastinti medžioklės tvarką, licencijų išdavimą. Nuo šiol bus naudojami nauji medžioklės dokumentai – naujos licencijos ir medžioklės lapai. Taip pat patikslinti kai kurių medžiojamų gyvūnų medžiojimo terminai. Dėl šių pakeitimų buvo tartasi su mokslininkais, ekspertais ir medžiotojus vienijančiomis organizacijomis. „Naujos licencijos yra patvirtintos šių metų sausio mėnesį.  Nauji medžioklės lapai įsigalios nuo rudeninio medžioklės sezono, t.y. nuo spalio 15 dienos. Šiuo metu kol kas dar  leidžiama naudoti seno pavyzdžio medžioklės lapus“, - sakė Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Šakių rajono agentūros vadovas Kęstutis Lopeta. Jis pastebėjo, kad  keisis medžioklės lapų pildymo tvarka. Medžiotojo parašas medžioklės lape nėra privalomas, tačiau aplinkosaugininko manymu, tam tikrais atvejais parašas tikrai nepakenktų. Keičiasi ir medžioklės lapų galiojimo laikas. Dabar jis galioja ne ilgiau kaip 20 dienų, o ne du mėnesius, kaip buvo anksčiau. Licencija galioja tik tame plote, kuriame medžiojami gyvūnai. Pasak K.Lopetos, jeigu sumedžiojamas didesnis skaičius licencijuojamų gyvūnų ar ne to amžiaus bei sužalotas gyvūnas, medžioklės lape turi būti nedelsiant padaromas specialus įrašas. Naujosios medžioklės taisyklės aiškiai apibrėžia tai, jog  medžioklės bokšteliai turi būti statomi ne arčiau kaip 200 metrų nuo besiribojančių medžioklės plotų vienetų ribos,- gali būti ir arčiau, jeigu medžiotojų būreliai tarpusavyje dėl to sutaria. „Priėmus naujas taisykles, buvo panaikinti kai kurie punktai dėl medžioklinių šunų naudojimo medžioklėje. Šiuo metu medžioklėje dalyvaujantys šunys gali neturėti nei kilmės, nei registracijos  dokumentų. Kitokia, šiek tiek griežtesnė tvarka, bus numatyta tik nuo 2018 metų“,- sakė Šakių rajono agentūros vadovas K.Lopeta. Draudžiama miško žvėris šerti gyvūninės kilmės maisto ir kitokiais šalutiniais produktais. Taisyklėse numatyta, kad negalima medžioti gyvūnų, jei jie yra arčiau kaip 100 metrų iki šėryklų. Taip pat nuspręsta apriboti kai kur jau besaikiu tapusį medžiojamųjų gyvūnų šėrimą. Uždraustas gyvūnų šėrimas jiems neįprastais pašarais, kurių jie negali rasti natūraliomis gamtinėmis sąlygomis. Naujuoju medžioklės sezonu įsigalios draudimas medžioti prie šėryklų, kaip yra visose pažangiose šalyse, leidžiant medžioti tykojant ar sėlinant tik medžiojamų gyvūnų viliojimo vietoje, kurioje gali būti išpilta ne daugiau kaip 20 kg natūralios kilmės masalo.

Patikslintas pažeidimų, kurie laikomiitin šiurkščiais, sąrašas. Už tokius pažeidimus brakonieriams numatytos pačios griežčiausios nuobaudos. Ir ne tik piniginės, bet ir pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas, o turintiems medžiotojo bilietą – ir teisės medžioti atėmimas. Konfiskuoti brakonierių ginklus ir automobilius galima visais atvejais – net ir tada, jeigu jie nėra pažeidėjų nuosavybė. Tokią nuostatą numato Aplinkos ministerijos parengtos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, kurioms iš esmės pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jas priėmus, būtų dar labiau sugriežtinta atsakomybė už medžioklės reikalavimų pažeidimus ir nustatytos didesnės baudos. Siūlomos pataisos numato, kad už šiurkščius Medžioklės taisyklių reikalavimų pažeidimus būtų konfiskuojami jų padarymo įrankiai ir priemonės – ir šautuvai, ir automobiliai, nesvarbu, ar pažeidėjas yra jų savininkas, ar ne. Automobilis bus konfiskuojamas ir tada, jeigu juo gabenamas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas.

Taip pat siūloma iki 6 tūkstančių litų didinti baudas už medžioklės taisyklių reikalavimų pažeidimus (dabar gali būti skirta iki 4 tūkst. Lt bauda).  Griežtesnės sankcijos numatomos ir už kliudymą vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, aplinkosaugos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą. Per pastaruosius trejus metus tokių pažeidimų daugėjo, prieš pareigūnus ne kartą buvo panaudota ir fizinė prievarta. Jeigu pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, bus tyčia kliudoma tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus, piliečiams numatoma skirti nuo 500 Lt iki 1 tūkst. Lt baudą (dabar – nuo 200 Lt iki 400 Lt), o pareigūnams – nuo 1 tūkst. Lt iki 2 tūkst. Lt (dabar – nuo 300 Lt iki 600 Lt). Už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno garbės ir orumo įžeidimą siūloma nuo 1 tūkst. litų iki 3 tūkst. Lt bauda (dabar – nuo 100 Lt iki 500 Lt), o už tokį pakartotinį pažeidimą – nuo 2 tūkst. Lt iki 4 tūkst.Lt.