Prieš kelias dienas Griškabūdyje vyko lauko diena, kurioje mokslininkai iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto pasakojo apie javų veisles, vyko ekskursija po ūkininko Juozo Valaičio laukus.

 

 

Dr. Žilvinas Liatukas žemdirbiams pristatė žieminių javų veisles, aptarė jų agronominius požymius, žiemojimą, atsparumą ligoms. Jis teigė, jog nuo javaklupės beicų Lietuvoje galima tikėtis tik po poros metų, o vienintelis kovos būdas – sėjomaina. Mokslininkas pabrėžė, kad fungicidai nepadės. Jis apibūdino, kokios temperatūros javams pačios netinkamiausios: esant lietingam orui ir 25 ar daugiau laipsnių karščiui vystosi varpų septoriozė. Ilgas ruduo, „minkšta“ žiema, drėgnas balandis gali lemti stiebalūžės atsiradimą. Ž. Liatukas tvirtino, kad, jei gegužės mėnesį varpos gražios, šios ligos baimintis nėra ko, reiškia, pasėliai sveiki. Buvo aptartos ir kitos paplitusios ligos.

Jis ir Kristyna Razbadauskienė akcentavo, kad būtina pasverti fungicidų, trąšų ir kitų priemonių ekonomiškumą ir nenaudoti jų tuomet, kai nereikia. „Ypač ūkininkai gundomi įvairų firmų ir parodų, tačiau nesileiskite įviliojami į spąstus“,- teigė K. Razbadauskienė, rodydama pertreštų pasėlių nuotrauką.

Mokslininkė priminė, kad nuo 2015 metų įsigalios Europos Sąjungos reikalavimas ūkiuose auginti ankštinius augalus. Tiesa, kol kas tiksliai nežinoma, kokį plotą teks užsėti šia kultūra, tačiau nepaklusę reikalavimams gali netekti visų europinių išmokų. „Šis reikalavimas gimė todėl, kad ankštinės kultūros labai tinka sėjomainai, jos yra puiki žalioji trąša ir prisotina dirvą azotu“,- teigė K. Razbadauskienė. Ji davė patarimų, kaip auginti žirnius, paminėjo, kad sėklas būtina apvelti nitroginu. „Firmos siūlo beicuoti žirnius, tačiau tyrinėjant jokio skirtumo tarp beicuotų ir nebeicuotų nebuvo, todėl dar kartą sakau – „nepasikabinkit ant reklamos“,- priminė K. Razbadauskienė. Ji teigė, kad visos ligos ir problemos išlįs tada, kai šios kultūros bus pradėtos auginti didesniuose plotuose. „Pripažinkite, kad su kviečiais, rapsais jau prisižaidėte. Auginsite pupas, žirnius – irgi turėsite problemų, bet verta tai daryti, nes reikia pagalvoti apie žemę, kokią ją paliksite savo vaikams. Jei 20 metų joje auginate kviečius, tai kas iš jos lieka?“- klausė mokslininkė.

Išvykos į laukus metu buvo apžiūrėtos dvi kviečių veislės, kurias augina ūkininkas Juozas Valaitis. Jis papasakojo, kas prieš tai auginta šiuose laukuose, kada pasėta, kuo ir kada purkšta, tręšta. Mokslininkai pagyrė išaugusius javus ir pasidžiaugė, kad ūkininkas vykdo puikią sėjomainą, nes 30 proc. sudaro runkeliai, 20 proc. rapsai ir 50 proc. javai. „Tai yra vos ne idealus variantas, bet vis tiek jus privers auginti žirnius, nes tokie bus Europos Sąjungos reikalavimai“,- sakė K. Razbadauskienė.

Renginį organizavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Šakių rajono biuras.

„Draugo“ inf.