Kaip Rusijos paskelbtos sankcijos paveiks Lietuvos ekonomiką, politologai  ir ekonomistai kol kas nesutaria ir pateikia gana skirtingas nuomones,- vieni savo tautiečius ramina, kiti – gąsdina. Šakių rajone žemdirbystė yra viena svarbiausių ūkio šakų, tad  neabejotina, kad eksporto į Rusijos rinką apribojimai rajono žemdirbius gali paliesti gana skaudžiai. Kaip sakė Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis,  kai tik iš atostogų grįš rajono meras, bus sukviestas specialus posėdis padėčiai rajone aptarti. „Suprantama, kad mūsų rajono žemdirbiai pajus embargo pasekmes. Jau dabar beveik trečdaliu sumažintos pieno supirkimo kainos daugeliui pieno gamintojų, net ir stambiausioms pieno gamintojoms, žemės ūkio bendrovėms. Teko kalbėtis su Voniškių ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovių vadovais. Jie neslepia, kad neseniai pieno perdirbėjams nuo supirkimo kainos nurėžus dar po 11 ar 15 centų, dabar pieno gamyba jau yra nuostolinga. Žinoma, stambiosios bendrovės atsisakyti pienininkystės dar nežada, ketina kentėti ir laukti geresnių laikų. Kritus pieno ir mėsos supirkimo kainoms, manau, sunkiausia bus išgyventi smulkiems ūkiams“,- apie ūkininkų laukiančius naujus išbandymus kalbėjo J. Puodžiukaitis. Panašios nuomonės ir Žemės ūkio rūmų atstovas Šakių rajone Rimantas Valiukas. Pasak jo, perdirbėjai visada buvo linkę savo nuostolius „perkelti“ ant žemdirbių pečių. Taip bus ir šį kartą. „Apskritai kalbant apie gamintojus, perdirbėjus ir pardavėjus, mūsų šalyje ekonomikos dėsniai vystosi kažkaip iškreiptai. Didžiąją dalį, bent 50 proc.  pajamų, turėtų gauti būtent gamintojas, o likusią dalį pelno dalintis perdirbėjas ir pardavėjas. Deja, mūsų gamintojas geriausiu atveju gauna tik trečdalį pelno. Pagrindinės keturios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės diktuoja verslo sąlygas. Tas pats ir su mėsos perdirbimo įmonėmis“,- savo nuomonę išsakė R. Valiukas.

Jau dabar rajono žemdirbiai svarsto, kaip reikės toliau gyventi. Dėl nuolat plintančio Afrikinio kiaulių maro gali tekti išnaikinti visas kiaules, o dėl drastiškai mažinamų pieno ir mėsos supirkimų kainų, nebus prasmės auginti  nei galvijų, nei melžiamų karvių.  Sintautų seniūnijos ūkininkas Valentinas Kamaitis šiuo metu laiko apie 70 melžiamų karvių. Per dieną ūkininkas Marijampolės pieno perdirbimo įmonei parduoda apie toną pieno.  Pasak sintautiečio ūkininko, jei pieno supirkimo kaina nuo dabartinės 0.83 Lt nukris iki 0.60 Lt už kg pieno, pienininkyste verstis bus visiškai nuostolinga. „Teks naikinti karvių fermą, - išskersti karves ir viskas. Jau anksčiau vienas toks etapas, kai dalis ūkininkų atsisakė pieno ūkių, mūsų rajone buvo. Dabar ir vėl gali ateiti toks laikas. Ką darysi, versimės tik augalininkyste, auginsime javus“,- apgailestavo ūkininkas V. Kamaitis, per 25 –erius ūkininkavimo metus į pienininkystės ūkį investavęs tikrai daug lėšų ir energijos.

 

Iki sankcijų paskelbimo į Rusiją iš Lietuvos iškeliaudavo apie 20- 30 proc. lietuviškų pieno produktų, beveik pusė pagaminamos jautienos. Užsidarius Rusijos rinkoms, pieno perdirbimo įmonės iš karto ėmėsi vienašališkų „gelbėjimosi“ veiksmų,- be jokio išankstinio perspėjimo, nepaisydami sutartyse numatytų įsipareigojimų, daliai pieno tiekėjų nuo 30 iki 50 proc sumažino žaliavinio pieno supirkimo kainas. Pigiau supirkti pieną nusprendė ne tik tiesiogiai embargo paliestos, bet ir į Rusijos rinką savo produkcijos net negabenusios įmonės. Motyvas,- ruošiamasi pigesnių pieno produktų antplūdžiui vietinėje rinkoje. Toks milijoninius pelnus skaičiuojančių perdirbėjų elgesys papiktino ne tik žemdirbius, bet ir valstybės vadovus. Nerimauja ir daržovių bei vaisių augintojai. Prognozuojama, jog dėl daržovių ir vaisių pertekliaus Europos rinkose kris ir šios žaliavos supirkimo kainos. Mėsos perdirbėjai jau taip pat sumažino galvijų supirkimo kainas. Pigiau pradėti supirkinėti net ir mėsiniai galvijai, nors jų skerdena į Rusiją iki šiol net nebuvo eksportuojama. Šiuo metu perdirbėjai aktyviai ir gana sėkmingai ieško naujų žemės ūkio produkcijos realizavimo rinkų. Be to, šalies perdirbėjams neatsisako pagelbėti ir Lietuvos prekybininkai. Regis, apsukriausieji verslininkai iš susidariusios sudėtingos ekonominės situacijos gali ir išlošti. Jie net neraudonuoja iš Vyriausybės prašydami įvairių lengvatų ir išimčių, o galimus nuostolius kompensuoti iš valstybės biudžeto.

Lietuvos Vyriausybė pažadėjo šalies gamintojams bei verslininkams ištiesti pagalbos ranką, konkrečias pagalbos priemones Lietuvai yra numačiusi ir Europos Komisija. Kaip pastebėjo rajono savivaldybės administracijos direktorius J. Puodžiukaitis, rajono žemdirbiams dėl patirtų nuostolių suteikti kokią nors finansinę paramą iš rajono biudžeto ar atlikti intervencinius pirkimus rajono savivaldybė tikrai nėra pajėgi. Todėl natūralu, kad parama atskiroms ūkio šakoms, o svarbaiyusai - gamintojams, turės būti numatyta valstybiniu lygiu. Žemės ūkio ministerijoje jau aptartas priemonių paketas, kuris padėtų sušvelninti embargo pasekmes pieno, mėsos ir daržovių sektoriams. Rugpjūčio 20 dieną Vyriausybė, apsvarsčiusi Ūkio ministerijos parengtą specialų verslo rėmimo priemonių planą, atsisakė mėsos ir pieno perdirbėjams galimus nuostolius kompensuoti visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Ir toliau svarstomi Žemės ūkio rūmų pateikti pasiūlymai, diskutuojama dėl PVM lengvatų. Seimo Kaimo reikalų komisija kreipėsi į Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą dėl būtinybės aptarti Rusijos veiksmų poveikį bendrijos agrariniam sektoriui.