Penkti metai atsiskyrę nuo Jolantos tėvų ūkio jaunieji žemdirbiai savarankiškai augina daržoves. Be ankstyvųjų bulvių Vaškių ūkyje dar auga po hektarą burokėlių ir morkų. Iš viso šeima šįmet užsodino 15 ha daržovių. Prieš keletą metų jaunieji ūkininkai Kauno bazėse patys prekiavę iš žemdirbių supirktomis ir savo ūkio daržovėmis, nusprendė grįžti į Jolantos gimtuosius kraštus ir suleisti rankas į dirvą. Šiandien nei Jolanta, nei Virginijus nedirba papildomo darbo: auginti ir parduoti daržoves – pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis.

 

Geru ankstyvųjų bulvių derliumi besidžiaugianti Vaškių šeima sakė, kad ankstyvąsias bulves naudingiausia parduoti. Už turguje pačių parduotus pirmuosius jų kilogramus ūkininkai gavo po 1–1,20 Eur/kg. Galimybių prekiauti savo užauginta produkcija jauna šeima ne visada turi laiko, nes reikia rūpintis ir derliaus nuėmimu. Tad tenka parduoti ir prekybininkams, kuriems kartais sunkiai įtinka daržovių prekinė išvaizda, o ir moka jie žymiai mažiau.

„Skaudžiausia, kad didžiausią pelną pasiima tie, kurie nė piršto neprikišo prie bulvių auginimo. Mes prekybininkams atiduodame ankstyvąsias bulves po 70 euro centų, o jie užsideda vos ne dvigubą antkainį“, – guodžiasi Jolanta.

Anot jos, pirmasis ankstyvųjų bulvių derlius pelningiausias, todėl kiekvienas augintojas stengiasi ankstyvąsias bulves kuo greičiau ir pasodinti, ir nukasti. Vaškių šeima šiais metais bulviasodį pradėjo vos tik tam buvo palankios oro sąlygos, balandžio pradžioje, o praėjus dviem mėnesiams jau džiaugiasi pirmuoju derliumi. Tiesa, kad pasiektų tokių rezultatų, ūkininkams teko bulves uždengti agro plėvele ir nenaudoti per daug papildomų chemikalų žolėms naikinti.

„Chemija pristabdo bulvių augimą porai savaičių, todėl mes jos nenaudojome. Tad dabar matome, kokie žolėti ankstyvųjų bulvių laukai. Mes neužsiimame ekologine žemdirbyste, bet savo laukuose naudojame labai mažai įvairių pesticidų, todėl dabar dirvoje matome kai kur ir amaro, ir žolių“, – aiškino bulvių augintoja.

 

Atrodo, bulvė labai paprastas, bet kur augantis kultūrinis augalas. Tačiau Jolanta sako, kad žemdirbiams, norintiems užauginti gerą derlių, reikia tinkamai parinkti dirvą, rūpintis kokybiška sėkla, atitinkamai prižiūrėti laukus.

„Kasmet bulvėms reikia keisti dirvą, nesodinti toje pačioje vietoje, o ir veislę reikia parinkti tinkamą, kad ši nebūtų užsikrėtusi ligomis“, – pasakojo J. Vaškienė.

Šįmet Vaškiai pasirinko ankstyvųjų bulvių rūšį „Solist“, kuri formuoja stambius gumbus. Kasdami šios veislės derlių žemdirbiai po vienu krūmeliu randa vidutinio didumo 11–12 bulvių. Toks derlius jaunuosius ūkininkus džiugina.

Paklausta, ar nebijo, kad rudeninį derlių realizuoti bus žymiai sudėtingiau, J. Vaškienė atsako, jog jų ūkis nedidelis, derlius nėra labai gausus, todėl jį parduoti paprasčiau.

 

Visai kitomis nuotaikomis gyvena Jolantos Vaškienės tėvas Juozapas Juška, kuris savo 160 ha žemėje augina 16 ha bulvių. Dėl pernai metais prasidėjusio Rusijos embargo žemės ūkio produkcijai labiausiai nukentėjo bulvių augintojai.

„Grūdams rado rinką Afrikoje ar dar kur, o bulvininkai nukentėjo labiausiai, nes jų derlių dažniausiai parduodavo Rusijoje“, – pasakojo J. Juška.

Nesodinti pelno nenešančios kultūros ūkininkas šiemet nenorėjo, nes bulvių sėkla jau buvo pasirūpinęs iš anksto – iš užsienio atsisiuntė gan brangią bulvių veislę „Elitt“, kurią galima sodinti dvejus metus iš eilės. Pavasarį sandėliuose gulėjo dar daug pernai metų derliaus, tačiau ūkininkas vis tiek nusprendė sodinti bulves.

„Geriau sodinti negu nesodinti ir išmesti sėklą, kuri brangiai kainavo. Į techniką taip pat daug investuota, ji turi dirbti, o ne stovėti garažuose, kurie taip pat specialiai apšiltinti bulvių derliui sandėliuoti“, – situaciją komentavo žemdirbys.

Kaip ir kur realizuos visą bulvių derlių, ūkininkas dar nežino. Tačiau, anot jo, nesodinti bulvių būtų buvę dar blogiau. Su prekybininkais sudarytos sutartys rodo, kad šiemet už produkciją kaina bus žymiai mažesnė negu anksčiau. Pernai už bulvių kilogramą gavę po 0,20 Eur, šiais metais geriausiu atveju gaus vos 0,12 Eur. Tačiau tai dar, pasak žemdirbio, maža bėda. Skaudžiausia, kad daugiau kaip 100 tonų bulvių, kurios dar guli sandėliuose, teks versti lauk.