Domintis, kaip sekasi rūbų parduotuvėms Šakiuose, teko pripažinti, kad euro įvedimas tapo riba, kuri pakoregavo ne tik pirkėjų įpročius, bet ir jų galimybes.Nuotr. Domintis, kaip sekasi rūbų parduotuvėms Šakiuose, teko pripažinti, kad euro įvedimas tapo riba, kuri pakoregavo ne tik pirkėjų įpročius, bet ir jų galimybes.
Pirkėjai elgėsi neįprastai
Šakiuose sporto ir laisvalaikio rūbų parduotuvę turinti Jūratė Jakštienė prisiminė sausio mėnesį gerokai nustebusi: „Buvau beveik šimtu procentų tikra, kad pirkimas bus menkas, tačiau klientai pirko tikrai nemažai.Tik pavasariop ši banga apslopo.“
Kas lėmė, jog „sausiausiu“ mėnesiu prekybininkų tituluojamas sausis nešė parduotuvei pelną? J. Jakštienė mano, jog žmones dar nebuvo gerai prisitaikę prie naujos valiutos: „Matyt, suveikė tai, kad įvedus eurą kainos atrodė gerokai mažesnės. Pirkėjai atsipeikėjo tik po kurio laiko, kai pamatė, jog pajamos taip pat mažesnės, o jų turi užtekti viskam.“
J. Jakštienė teigia, kad kainos parduotuvėje nepadidėjo: „Džiaugiuosi, kad „Audimas“ vykdo sąžiningą politiką ir nežaidžia su vartotojais – po euro nepadidino kainų.“
Pirkėjo psichologija veikia savaip
Kai kuriuose sektoriuose kainos išaugo – didesnę sumą tenka pakloti kirpykloje, turguje. Tai, kad įvedus eurą klientų piniginėse lieka mažiau lėšų, jaučia ir dėvėtų rūbų parduotuvių tinklą turintis Artūras Varankevičius.
„Iš pradžių tikrai pasijuto, jog pirkėjai taupo. Pagalvokite, jei žmogus turėjo 5000 litų santaupų, jis buvo pripratęs prie to skaičiaus ir stengėsi, kad suma nemažėtų – išleidęs truputį daugiau, kitą mėnesį „skolą“ grąžindavo. Kas nutiko įvedus eurą? Ogi santaupos sumažėjo tris su puse karto! Žmogaus pasąmonei nieko nereiškia, kad pasikeitė valiuta – buvo litas, o dabar euras. Smegenys prisirišusios prie konkretaus skaičiaus ir diktuoja, kad piniginėje vėl turi būti toks pat skaičius pinigų, kaip iki šiol“,- mąstė A. Varankevičius.
Prekybininkas teigia, kad jo klientai dažnai yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie yra atsargesni. „Prekyba atsigaus, kai pirkėjai vėl pasijus saugūs“,- mano A. Varankevičius.
Paveikė Ukrainos krizė
Kęstutis ir Jūratė Jakščiai turi ir kitą verslą – ji Kudirkos Naumiestyje nuo seno užsiima dėvėtų rūbų didmenine prekyba. „Pardavinėjame nerūšiuotus rūbus, kurių pirkti atvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos. Turime ilgamečių ištikimų klientų, perkančių dideliais kiekiais, pavyzdžiui, 10 tonų, ir smulkesnių prekybininkų“,- pasakojo moteris. „Škotiški rūbai yra aukštesnės kokybės, todėl brangesni, čia mažiau emigrantų rūbų“,- aiškino J. Jakštienė. Tiesa, karas Ukrainoje neigiamai atsiliepė dėvėtų rūbų verslui - apimtys gerokai sumažėjo.
Kokybė vertinama
Sportinių rūbų parduotuvėje Šakiuose perka ieškantys kokybiško rūbo ir galintys už jį sumokėti atitinkamą kainą – tai didesnes pajamas gaunantys žmonės. „Audimo“ rūbų nerasi nei turguje, nei dėvėtų rūbų parduotuvėse. Manau, kad pas mus, nors ir gana brangu, bet ne per brangu, nes drabužiai kokybiški, gerai dėvisi,- įsitikinusi J. Jakštienė. – Pas mus šakiečiai užsuka prieš keliones, o keliauja jie nemažai, yra daug sportuojančių moterų. Jauniausiems klientams perka tėvai. Populiariausios prekės – šortai, maikutės, kojinės, kuprinės“,- pasakojo J. Jakštienė.
Laukia savivaldos palaikymo
Pasak A. Varankevičiaus, mūsų rajone 75 proc. sudaro smulkusis verslas, todėl savivalda atsižvelgdama į tai turėtų sukurti palankesnes sąlygas jam gyvuoti. „Priemonių yra, bet jomis nepasinaudojama“,- teigė A. Varankevičius ir aiškino, kad vienas iš dalykų, kur lauktų daugiau savivaldybės dėmesio, yra nekilnojamojo turto mokestis. „Jo tarifas beveik nesiskiria stambiajam verslui ir smulkiajam. Mano pasiūlymas būtų didesniu nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti tokias stambias įmones kaip „Maxima“, „Norfa“, „Teo“ ir kitas. Kol kas yra tik imituojama, kad skatinamas smulkusis verslas“,- kalbėjo A. Varankevičius.
Taiko į dvi klientų kategorijas
A. Varankevičius teigia, jog jo parduodamų dėvėtų rūbų kainos skiriasi. „Pirmajame parduotuvės aukšte kainos mažesnės, nes ir rūbai kasdieniškesni, čia daugiau perka vyresnio amžiaus žmonės. Antrajame aukšte siūlome brangesnius, tačiau stilingesnius rūbus jaunesniam klientui“,- pasakojo A. Varankevičius, kurio prekės Šakius pasiekia iš Vokietijos. „Nesinaudojame tarpininkų paslaugomis, patys bendraujame su tiekėju, tai yra didelė verslo etikos dalis. Būtent bendraujant tiesiogiai galima pajusti, kokie bus verslo santykiai, ar jie patikimi, prognozuojami. Vieniems tiekėjams reikšmingi užsakomos produkcijos kiekiai, o mūsų tiekėjui svarbiau žmogiškasis faktorius“,- pasakojo A. Varankevičius.
Prekybininkas teigia, kad vokiški rūbai Lietuviams idealiai tinka, nes šalyse panašus klimatas ir mentalitetas. „Bandėme vežtis Rumunijos, Italijos rinkai skirtų rūbų, tačiau tai nepasiteisino. Blizgi, stilinga, iššaukianti italų avalynė mūsų žmonių nesužavėjo“,- prisimena A. Varankevičius.
Sima Kazarian
Virginijus iš Branduoliškių:
