„Našlių fondą įkūriau beveik prieš dešimt metų. Netekęs sutuoktinės, susidūriau su daugybe finansinių ir psichologinių problemų. Tuomet ir kilo idėja padėti kitiems, tokiems pat kaip aš, patekusiems į nelaimės ir skausmo gniaužtus. Jau penkeri metai organizuoju tautodailininkų, amatininkų, prekeivių muges. Mugėje prekiaujančių tautodailininkų gauto pelno tam tikra dalis paskiriamas fondui“, – pasakojo mugės organizatorius.

 

Anot fondo įkūrėjo, vėliau šios lėšos yra dalijamos neturtingoms šeimoms, daugiausia Šiaulių rajone, nes iš ten atvykęs ir pats A. Raginskis. Pasak labdara užsiimančio vyro, jo fondui ir tautodailininkams yra abipusė nauda. Tautodailininkai turi galimybę pareklamuoti ir parduoti savo produkciją, o jis gali užsiimti sėkminga labdaros organizacijos veikla. Tačiau didžiausias tautodailininkų indėlis yra ne pinigai, o jų padovanoti pačių gaminami rankdarbiai, kuriuos vėliau, socialiniams darbuotojams padedant, fondas paskirsto sunkiau gyvenančioms daugiavaikėms šeimoms arba našliams. Tiesa, į Šakiuose vykstančią mugę pirkėjai rinkosi vangiai, tam buvo keletas priežasčių – per mažai buvo skelbiama apie šį renginį, prekiautojai pabijojo vykti į atokų provincijos miestelį, renginys vyko darbo dieną, tad dauguma žmonių į jį galėjo atvykti tik po darbo.

Tačiau, nepaisant visų aplinkybių, į renginį Šakiuose susirinko tautodailininkai, amatininkai, prekybininkai iš visos Lietuvos kampelių – daugiausia Kauno, Vilniaus, Pakruojo, Panevėžio. Čia buvo prekiaujama medžio, vilnos gaminiais, paveikslais ir papuošalais, bižuterija ir aksesuarais bei namine gira. Mugėje pirkėjai rado medinių žaislų, rankomis megztų šiltų kojinių, pintų krepšių ar šiltų skraisčių. Ne visi prekybininkai ryžosi dalyvauti mugėje dvi dienas iš eilės, nes sakė, kad nėra pirkėjų, tačiau atsirado ir tokių prekeivių, kuriems dėmesio netrūko.

 

Pirkėjų dėmesį abi dienas traukė saviti įvairių dydžių paveikslai. Jų autorius – Panevėžio tautodailininkų draugijos narys Žilvinas Liogė. „Žmonės domisi mano paveikslais. Ant odos piešti paveikslai tinka ir mažoms, ir didelėms erdvėms papuošti. Senjorams savo kūrinius parduodu su penkiasdešimties procentų nuolaida. Šilutėje, Šilalėje, Raseiniuose, Mažeikiuose, Kybartuose pirkėjų taip pat netrūko. Ši labdaros ir paramos fondo inicijuota mugė labai prasminga ir mes, tautodailininkai, geranoriškai joje dalyvaujame“, – sakė Ž. Liogė.

Ž. Liogė yra muzikos mokytojas, o tapyba ant odos yra jo hobis. Anot tapytojo, šiais laikais sunku išgyventi vien iš mokytojo darbo, tad jau 35-eri metai jis užsiima šia unikalia tapyba. Tiesa, dailininkas sako, kad ir šioje srityje sunku išlikti, nes visada atsiranda tokių, kurie bando nukopijuoti jo darbus arba tapyti tokiu pačiu būdu. Dėl šitos priežasties jis neatskleidžia naudojamų dažų sudėties – apie paveikslus sako tik vienu sakiniu – jie neblunka ir juos galima pavalyti, mat paveikslas drėgmės nebijo. Paklaustas, ar galima susirasti jo internetinę parduotuvę ir apžiūrėti darbus, tautodailininkas sako, kad internete savo darbų nereklamuoja, nes kinai jau ne kartą taikėsi jo darbus nukopijuoti. Ž. Liogės darbus mes galime pamatyti ne tik šio labdaros fondo organizuojamuose renginiuose, bet ir Palangoje vasaros sezono metu.

„Kitą vasarą žadu vykti prekiauti į Druskininkus, nes pajūryje jau baigia „pasmaugti“ mokesčiai“, – juokauja Ž. Liogė.

Praėjusį šeštadienį Šakiuose vyko tradicinė derliaus šventė „Rudens pintinė“. Visą dieną J. Lingio parke netrūko nei rudens gėrybių, nei linksmybių. Kaip ir kasmet, iš visų rajono seniūnijų suvažiavę žmonės demonstravo vieni už kitus gražesnes rudens gėrybių pilnas pintines, skulptūras ir visokiais gėriais nukrautus prekystalius. Visą dieną vykusioje mugėje netrūko geros nuotaikos, kurią žiūrovams dovanojo koncertinė mugės programa, bei įvairaus amžiaus lankytojų ir pačių prekiautojų, kurių prekystaliai lūžo nuo įvairiausių gardumynų. Šventės metu žiūrovai galėjo stebėti pasieniečių tarnybinių šunų pasirodymą, grožėtis tautodailės dirbiniais, vaišintis tradicine mero koše, pasigrožėti senoviškais motociklais. Seniūnijų ir bendruomenių kiemeliai buvo, kaip ir kasmet, išradingi, viliojantys gardumynais ir  įvairiais dirbiniais. Vasaros estradoje žiūrovai galėjo pasigrožėti rudens madų šou „Lietuviško kostiumo improvizacijos šiuolaikinėje aprangoje...“ Akivaizdu, kad kostiumų kūrėjams netrūko išmonės ir fantazijos. Žiūrovus linksmino tautinių šokių grupės „Pynė“ ir „Girėnai“, cirko studija „Šypsena“, liaudiškos muzikos kapela „Svaja“ bei grupė „Dar“. Visą dieną šurmuliavusi mugė sulaukė tikrai nemažai lankytojų, kurie būrėsi ne tik pasigėrėti nemokama šventine programa, bet ir noriai pirko įvairius prekiautojų siūlomus gardumynus bei gaminius.