Konferencijoje kalbėjęs žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ vadovas Naglis Narauskas vardijo priežastis, kurios nulėmė pieno supirkimo kainų augimą: pradėjo augti importas, nes Kinija pradėjo pirkti produkciją; sumažėjo pieno kiekis Europoje, nes įvairių šalių ūkiai, neatlaikę spaudimo, pasitraukė iš gamybos; išaugo sūrių ir riebalų vartojimas; Lotynų Amerika ir Australija sumažino pieno gamybą. Kaip vieną iš neigiamų vidaus rinkos veiksnių N. Narauskas įvardijo perdirbėjų elgesį: naudodamiesi dominuojančia padėtimi, jie manipuliuoja kainomis – vienus skatina, kitus žlugdo.

 

„Briuselio išmokos mainais į pieno gamybos mažinimą yra vienas kvailiausių sprendimų. Pasitraukus iš gamybos, pradėti gaminti iš naujo bus sunkiau“, – kalbėjo N. Narauskas.

Efektyvaus pieno ūkio valdymo patirtimi konferencijoje dalijosi komercinių ir ekologinių pieno ūkių atstovai. AB „AUGA Group“ šiuo metu laiko daugiau kaip 3500 karvių. Gyvulininkystės aptarnavimo vadovas dr. Sigitas Japertas susirinkusiems kalbėjo, kad jie siekia ne aukštų primilžių, o koncentruojasi į ekologinę gamybą: žiūri, kad karvės mažiau sirgtų mastitu, stiprina nagas, gerina reprodukcines savybes. Jis pripažino, kad sudėtingiausia yra pasigaminti gerų pašarų, kurie būtų taisyklingai subalansuoti, nes tik tuomet, jo manymu, galima pasiekti genetinių tikslų.

Konferencijoje savo nuomonę išsakė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis.

„Lietuvos pieno sektorius turi visų pirma orientuotis ir remtis ne vidaus rinkos, o eksporto paklausa – ten iškeliauja 60 proc. pieno, o žymesnių pieno produktų paklausos pokyčių tikimybė šalyje – maža. Sunkmetis verčia daryti išvadas, kad žemdirbiams būtina glaudžiau bendradarbiauti su pieno perdirbėjais, siekiant geriau atitikti jų poreikius, t. y. gaminti tokios sudėties pieną ir tokiomis sąlygomis, kad tai padėtų sėkmingai rinkodarai vidaus rinkoje ir ekspansijai į naujas rinkas“, – kalbėjo P. Puskunigis.

Kandidatas į žemės ūkio ministrus parlamentaras Bronius Markauskas kaip vieną iš esminių sprendimų, padėsiančių žemdirbiams apsisaugoti nuo neigiamų kainų svyravimo pasekmių,  įvardijo rizikų valdymo fondo įkūrimą.

„Valstybė galėtų tam naudoti viešąsias lėšas ir Europos Sąjungos lėšas, savo dalį įneštų ūkininkai, perdirbėjai, prekybininkai. Kainų svyravimai vis didesni (ir dėl klimatinių sąlygų), kito kelio nematau“, – sakė B. Markauskas.

„Draugo“ inf.