Opozicinė Zanavykų frakcija savivaldybės tarybai pateikė projektą „Dėl žemės ūkio mokesčio tarifų nustatymo 2018 metams“, kuriuo siūlė sumažinti mokesčio tarifą žemės ūkio paskirties žemei, kuriai nenurodytas naudojimo būdas. Šis pasiūlymas sulaukė didelių diskusijų, tačiau jam nebuvo pritarta.

Savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. nustatė žemės ūkio paskirties žemei visiems naudojimo būdams 1,7 procento mokesčio tarifą. Zanavykų frakcijos nariai teigia, kad dėl meteorologinių sąlygų visoje šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija. Dėl užtvindytų laukų liko nemažai nenuimto derliaus, dalis laukų neužsėta, nemažai užsėtų laukų nugerta. Todėl ir žemdirbių nuostoliai yra neišvengiami. Projekto rengėjai siūlo žemės ūkio paskirties žemei, kuriai nenurodytas naudojimo būdas, 2018 m. nustatyti 1 proc. tarifą žemės mokestinei vertei.

Pasak tarybos narės Aušrelės Pukinskienės, siūlomas projektas – didelio komandinio darbo ir diskusijų rezultatas. Ji pripažino, kad priėmus jų siūlymą į biudžetą nebūtų gauta apie 250 tūkst. eurų.

„Šitas vieno procento tarifo nustatymas – tai pagalba mūsų žemdirbiams, mūsų supratimo, solidarumo parodymas, ne tik tarybos narių, bet ir visos rajono bendruomenės. Mes skaičiavome, kiek žemdirbiai yra įdėję darbo ir kas yra dabar laukuose – viskas užmerkta. Į vieną tokį hektarą žemdirbys sudėjo nuo 100 iki 400 eurų“,– kalbėjo A. Pukinskienė.

Į diskusiją įsijungęs tarybos narys Tomas Skaizgirys teigė, kad šiais metais labiausiai nukentėjo daržovių ūkiai, beje, ir jo paties. T. Skaizgirys svarstė, kad visi nuostoliai augalininkystės ūkiuose pasimatys tik pavasarį. Jo manymu, todėl iš 2 tūkst. rajone esančių ūkių dėl nuostolių kreipėsi tik 130 ūkių.

„Reikia padėti nukentėjusiems, tačiau reiktų pagalvoti ir apie tai, kad 250 tūkst. yra dideli pinigai mūsų biudžetui. Yra ir kiti žmonės, ir jiems reikia pinigų. Aš siūlau, kad kiekvienas atvejis iš to 130 pateiktų būtų svarstomas atskirai“, – siūlė T. Skaizgirys.

Beje, būtent tokiam patirtos žalos kompensavimui pritaria ir savivaldybės administracija.

Tarybos narė Eglė Dragūnaitytė svarstė, kad šiais metais dėl tokių oro sąlygų labai pablogėjo kaimo kelių būklė.

„Jei tų 250 tūkst. pinigų netenkame, kokia gyvenimo kokybė laukia prie tų kelių, keliukų gyvenančių kaimo žmonių, o kitais metais ir tų pačių ūkininkų, kuriems tais keliukais reikės važiuoti“, – sakė E. Dragūnaitytė.

Tarybos narė Irena Haase klausė, ar teikiamas sprendimo projektas yra socialiai teisingas atsižvelgiant į kitus žemės mokesčių mokėtojus. Jos nuomone, nukentėjo, pavyzdžiui, ir mėgėjiškų sodų sklypų savininkai, ji siūlė ir kitų žemės ūkio mokesčių tarifus peržiūrėti ir diferencijuoti.

Savo poziciją dėl opozicijos pateikto pasiūlymo išsakė ir tarybos narys Romas Pukinskas, pavadinęs tai blefavimu. Mat jis priminė, kad 2015 m., kai Zanavykų frakcijos dar nebuvo, o dabar joje esantys tarybos nariai buvo koalicijoje, balsavo už 1,7 proc. mokesčio tarifą. Taip pat buvo ir 2016 m.

„Ir staiga jūs, opozicija patapę, jau birželio mėnesį neberėmėt 1,7 tarifo. Šis reikalas apsimestinis, krokodilo ašaros. Lietumi pasinaudojote kaip fonu, nes jau birželį pradėjote blefuoti ir kaišioti pagalius į ratus“, – kolegoms rėžė R. Pukinskas, o žemdirbiams siūlė pasėlius drausti.

Jo nuomone, šiandien ūkininkai konkuruoja tarpusavyje mokėdami žemės nuomos mokestį žemės savininkams.

„Vienas turėdamas 100 ha patyrė tam tikrus nuostolius, kitas turėdamas 100 ha uždirbo pinigų daugiau šiais metais nei kitais, ir jiems dar siūlote pamažinti mokesčius?“ – opozicijos siūlymo negalėjo suprasti R. Pukinskas.

Posėdžio metu diskutuota ir apie gyventojų parašų rinkimą, kurį inicijavo tarybos nariai, Lietuvos ūkininkų sąjungos Šakių skyrius. Tarybos narys Juozas Puodžiukaitis pabrėžė, kad jis to ėmėsi, nes į jį kreipėsi net 25 žmonės su paklausimu, kodėl nieko nedaroma, tačiau, atėjus laikui balsuoti, jis balsavo ne už, o prieš pateiktą frakcijos siūlymą.

Opozicijos pasiūlymui nebuvo pritarta 8 tarybos nariams balsavus už, 5 susilaikius, 9 balsavus prieš.