Daugelis svajoja apie savo verslą, tačiau jį pradėti drįsta ne kiekvienas. Jauna šakiečių Aistės ir Andriaus Mockų šeima, šaknis įleidusi Lekėčių miestelyje, gali būtu pavyzdžiu visiems, pradedantiems savarankišką veiklą – abu stačia galva nėrė į amatų verslą. Šiandien jie vienas kito veiklą papildo ir remia, kartu važiuoja į miestų šventes, muges ir parodas, po vienu stogu prekiauja tekstilės ir medžio gaminiais.

Medį mėgo nuo mažens

Andrius, galima sakyti, užaugo tarp staklių ir nuo mažens pamėgo medžio darbus. Dar būdamas moksleivis kūrė iš medžio įvairius dirbinius, dalyvavo Lietuvos ir rajono moksleivių technologijų olimpiadose.

Todėl baigęs mokyklą Andrius rinkosi studijas Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje, kur įgijo miškininko specialybę. Tiesa, darbo pagal įgytą profesiją šakietis nerado, tad pradėjo dirbti vairuotoju. Tačiau šis darbas nebuvo prie širdies, rankos ilgėjosi medžio.

Reikia paminėti, kad šakietis anksčiau buvo dažnas Medkirčių čempionatų, vykstančių tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, dalyvis. Šakiečio teigimu, reikia laiko, kad tam rimtai pasiruoštum, todėl, sukūręs šeimą ir pradėjęs savo verslą, jis vis rečiau apie tai pagalvoja. O kadaise buvo išrinktas Lietuvos medkirčių čempionato nugalėtoju jaunių grupėje. Europoje vienais metais buvo tryliktas.

Pradėjo savarankišką veiklą

„Pabandęs dirbti su medžiu pas draugą, nusprendžiau įgyvendinti savo svajonę – pradėti savarankišką veiklą. Bėda ta, kad neturėjau medžio apdirbimo įrankių, todėl, darbo biržoje išgirdęs apie galimybę gauti paramą, suskubau parengti dokumentus ir įregistruoti mažąją bendriją pavadinimu  „Namuose... Namams...“, tada atsirado galimybė įsigyti formatinio pjovimo, obliavimo-reismusavimo stakles, lazerinę pjovimo-graviravimo įrangą, drožlių siurblį“, – atviravo šeimos galva.

Jo gaminamų virtuvės indų ir įrankių, namų apyvokos daiktų, medinių vaikiškų žaislų, smulkių baldų ir stalviršių asortimentą iš uosio, klevo, pušies, ąžuolo netrukus papildė žmonos, auginančios dukrytę Auksę, tekstilės gaminiai – dekoratyvios pagalvėlės, rankšluosčiai su įvairiais siuvinėtais užrašais. Pasak Aistės, šių gaminių daugiausiai užsakoma prieš didžiąsias metų šventes, vėliau paklausa nebūna didelė, todėl pernai gegužę, pabandžiusi savo pirkėjams pasiūlyti keletą dirbtinės odos kuprinių ir rankinių modelių tiek moterims, tiek ir vyrams, nenusivylė – jie buvo išgraibstyti.

Baigė finansus, bet...

Siūti anksti iš savo mamos išmokusi šakietė nesiejo savo gyvenimo su šia specialybe, tad prieš keletą metų Kauno kolegijoje baigė finansų studijas. Deja, jai po to daugiau teko dirbti ne su skaičiais, o su drabužiais. Nuo jų, galima sakyti, jauna moteris ir perėjo prie individualios veiklos – pradėjo siūti ir siuvinėti dekoratyvias pagalvėles, gilino teorines ir praktines žinias siuvimo kursuose Kaune. Tačiau, norint plėtoti šį amatą, reikia ne tik žinių ir praktinių įgūdžių, bet ir šiuolaikiškos siuvimo bei siuvinėjimo įrangos. Jaunai šeimai būtų buvę sunku įsigyti brangiai kainuojančias profesionalias audinių sukirpimo, siuvimo ir siuvinėjimo mašinas, todėl, pasitarusi su vyru, šakietė apsisprendė pasekti jo pėdomis ir pasinaudoti finansine parama darbo vietos steigimui.   

Taip įkūrusi mažąją bendriją „Siuvinėta“ ir įsigijo skirtingos paskirties siuvimo, siuvinėjimo  ir audinių sukirpimo mašinas, presą spaudėms ir lyginimo įrangą. Taip pat jaunoji verslininkė įsigijo ir kompiuterį, reikalingą kurti siuvinėjimo maketus, individualius piešinius, konvertuoti užsakovo logotipus ir, žinoma, pačiai tvarkyti įmonių dokumentaciją. Juk Aistė – diplomuota finansininkė.


Nuotr. Jaunieji verslininkai kūrybiniame procese vienas su kitu dalijasi verslo idėjomis ir jas kartu įgyvendina, o šiek tiek atsistoję ant kojų rado galimybę įdarbinti ir vieną darbuotoją. 

Idėjų netrūksta

Abu su vyru nėrę į amatų verslą, jie vienas kito veiklą papildo ir remia: Aistei pradėjus iš dirbtinės odos gaminti kuprines, Andrius vis dažniau su lazeriu iškerpa kai kurias jų detales, kad būtų preciziškai tiesios.

„Ateityje, matyt, tokių darbų dar padaugės, nes turiu idėjų pradėti gaminti ir kitokias rankines. Iš natūralios odos, su lazeriu pjaustytais ornamentais, – prasitarė Aistė. – Kartais konstruoji, dėlioji, o galutinis variantas gaunasi visai kitoks nei buvo sumanyta.“

Pasak jos, rizikos įgyvendinant vieną ar kitą idėją visada yra, nes niekada nežinai, kaip sukurtą gaminį priims pirkėjas. Jei jam nepatiks, tiesiog nepirks ir pinigai bus investuoti be reikalo. Tiesa, kol kas dar tokio atvejo nepasitaikė – Mockų šeimą lydi sėkmė. Savo pagamintus gaminius abu sutuoktiniai parduoda pasinaudodami Facebook įkurta bendra svetaine „Siuvinėta / Namuose Namams“ ir važinėdami po įvairiuose šalies miestuose vykstančias muges. Jų gaminių galima įsigyti ir keliose šalies parduotuvėse.

Šiuo metu vyksta pasiruošimas kovo mėnesio parodoms – Aistė kuria du naujus rankinių modelius (moterišką ir vyrišką), iš tiekėjų renkasi medžiagas, odas. Nors pirmiausiai išperkamos juodos ir pilkos rankinės, pavasarį ir vasarą pirkėjai ieško spalvų. Šiam sezonui jaunoji verslininkė jau išsirinkusi alyvinę, garstyčių, ryškią raudoną ir geltoną spalvas. Vasarą ypač paklausios ir baltos kuprinės.

Sukūrė darbo vietą

Beje, planuodami savo veiklas, abu sutuoktiniai planavo, kad jų sukurtos darbo vietos nebus skirtos tik jiems vieniems. Šiek tiek atsistoję ant kojų, jie rado galimybę įdarbinti ir kitą darbuotoją, nes mažame miestelyje svarbi kiekviena darbo vieta. Nuo praėjusių metų birželio kartu su jais dirba ir lekėtiškė Rasa Pužauskienė, į privatų verslą atėjusi iš kultūros srities. Moteris nėra profesionali siuvėja, tačiau šis pomėgis ją per gyvenimą lydi nuo mokyklos suolo. Rasa džiaugiasi, kad čia gali dirbti namų atmosferoje ir lanksčiu darbo grafiku.

„Šiuo metu dirbame trise. Mano manymu, tai idealiausias variantas, nes, jei norėtume įdarbinti dar vieną žmogų, jau reikėtų sugalvoti papildomą idėją, kad neprisigamintume daug tokių pačių gaminių ir nebūtų sunku jų parduoti. Nebent pradėtume prekiauti už Lietuvos ribų“, – svarstė Aistė, kuri dabar daugiau laiko gali skirti naujų idėjų kūrimui ir įgyvendinimui, bendravimui su pirkėjais ir prekybai.

Pradėjusi savarankišką veiklą jauna šeima sako darbo valandų neskaičiuojanti. Ruošiantis mugėms ar parodoms dažnai tenka padirbėti iki vėlumos, tačiau savo pasirinkimo – dirbti sau ir savo namuose – nesigaili. Galbūt jų sėkmės pavyzdys užkrės ir kitus – kai mintys materializuojasi, svajonės pildosi.